Nesibaigiančios švietimo reformos prie gero neveda

StudijosŠtai ir atėjo 2015 metai, kurių abiturientai norėdami gauti valstybės finansavimą studijoms turės atitikti daugiau reikalavimų – nuo šių metų reikia būti išlaikius ne tik valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros (kiek pamenu, tai egzaminas daugiau skirtas literatūrai) brandos egzaminą, bet ir užsienio kalbos egzaminą. Šis reikalavimas neva būtinas todėl, kad taip skatinami studentai naudotis užsienio šaltiniais, supraskite, lietuviški šaltiniai yra beverčiai, ir galėtų aktyviau naudotis mainų programomis, o pamatę geresnę mokslo sistemą pasiliktų užsienyje. Sarkazmas, tačiau tai arti tiesos.

Kam gi matematikui ar šokėjui, dalininkui reikalinga užsienio kalba. Taip, ji reikalinga visiems, tačiau norint gauti finansavimą ją reikės ne tik kažkiek mokėti, bet net B1 lygiu. Tuo tarpu daug daugiau naudos pasiekia tie, kurie kalba laužyta, netaisyklinga kalba, bet susišneka realiose situacijose, nei tie, kurie moka formaliai gerai, tačiau dėl kalbos barjero ar baimės suklysti nesugeba susišnekėti su užsieniečiu. Dar blogiau, jei tas užsienietis pats nėra labai geras tos kalbos žinovas. Lyg to būtų maža – nuo 2016 m. tvarka dar labiau griežtės ir bus būtina mokėti užsienio kalbą net B2 lygiu. Susimąsčiau, kad jei man reikėtų stoti į universitetą (ačiū, to pakartoti nebenoriu) ir mokėčiau anglų ar vokiečių kalbą B2 lygiu, verčiau rinkčiausi svečios šalies universitetus, kurie turi bent šiokį tokį vardą ir siūlo siauresnes, tačiau įdomesnes specialybes. Nesakau, kad Lietuvos universitetai nieko neverti, tačiau situacija juose tikrai nekokia, ne vien tik mokslo, bet ir administracine prasme.

Kitas klausimas, kodėl nurodomos trys užsienio kalbos: vokiečių, anglų ir prancūzų. Nei vienoje mano lankytojo mokykloje (dėl vienos galiu klysti) nebuvo prancūzų kalbos, tačiau visose buvo siūloma mokytis rusų kalbą. Ar ši nebėra užsienio kalba? Žinoma, atsirastų palankesnės sąlygos Lietuvoje gyvenantiems rusams, kurių tėvams užteko sveiko proto leisti vaiką į lietuvišką mokyklą, tačiau ar jų tiek daug ir ar jie tikrai gerai moka savo „gimtąją” kalbą? O galų gale, šaunu, kad jie moka ne vieną kalbą.

Berašydamas apie rusus prisiminiau, kiek šurmulio buvo kai buvo prabiltą apie vienodą lietuvių kalbos egzaminą tiek lietuviams, tiek kitataučiams. Tai, matai, pažeidžia jų teises, jiems ir taip sunku bei kiti argumentai ėjo iš kai kurių veikėjų burnų, tačiau anglų kalbą mokėti lietuvis turi geriau nei lenkas lietuvių, nors visi mes gyvename šalyje, kur valstybine kalba laikoma lietuvių.

Baigiau IT srities studijas. Jų metu man anglų kalbos reikėjo, tačiau būtų buvę galima verstis vien tik su lietuvių kalbos žiniomis. Be to, anglų kalbos gerai nemoku, nors skaitydamas ir suprantu didžią dalį teksto, tikrai nebūčiau išlaikęs egzamino B2 ar net B1 lygiu (nors netikėjau, kad išlaikysiu ir istorijos valstybinį). Studijoms tai nemaišė, šiuo metu tęsiant savo darbus IT srityje irgi nereikia man to B1-B2 lygio, tad kam toks reikalavimas reikalingas? Tiksliukam iš viso sunku su tom kalbom, o būtent jų šiuo metu ir trūksta. Kasasi Lietuva sau duobę ir kuo toliau tuo gilesnę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.