12 išvykų v4.0 – We Run Vilnius, pasisvečiavimai ir plaukimas laivu Nerimi

Išaušo ketvirtosios išvykos iš dvylikos laikas – puikiai praleistas savaitgalis ir prie jo prijungtas pirmadienis. Smagu ir tai, kad oras šiek tiek palepino. Tik šeštadienį pasivaideno keli lietaus lašai.

Šeštadienis prasidėjo nuo draugo sutikimo stotyje, „We Run Vilnius“ dalyvio paketo pasiėmimo Katedros aikštėje ir menkavertės akcijos „Jamam“. Čia jis realiai ir baigėsi. Kalbant apie „Jamam“, tai nei tos masės žmonių, kurią anksčiau tekdavo matyt, nei labai gerų kainų pastebėt neteko. Įsigijau tik tai, kas buvo suplanuota iš anksto vis lankomame „Ermitaže“ + kepurę, kurią pamiršau pasiimti iš namų. Tik pastarajai ir gavau simbolinę nuolaidą. Tuo tarpu „Oze“ labai maloniai nustebino „KFC“ akcija – savaitgaliais vaikams, perkant už tam tikrą sumą, duoda specialų komplektą. Nepaisant to, kad mūsų mažasis lankytojas toli gražu dar nevalgo „KFC“ maisto – jam priklausė net du komplektai (nes išleista suma viršijo nustatytą). Įdomus klausimas, imsit 1 ar 2? 🙂 Nebūtume lietuviai – paėmėm abu, buvo puiki vakarienė. Be to, komplektukas tikrai neblogas: vištiena, sultys, daržovės arba bulvytės ir skanus kokteilis (krusher’is, kurių nusipirkom dar trejetą). Na ir šiaip, iš greito maisto užkandinių „KFC“ šiai dienai pasirodė bene geriausia.

Medalis iš We ERu
Aš jį gavau!

Sekmadienis kiek įdomesnis ir jau labiau panašus į išvyką bei pramogavimą. Pirmą kartą stojau prie starto linijos bėgimo renginyje „We Run Vilnius“. Buvau pasirinkęs ir susimokėjęs už 10 km distanciją, tad tiek ir turėjau įveikti. Nors tiek daug (kai kuriems tai taip mažai) nesu bėgęs, sugebėjau visai gerai (mano akimis) finišuoti, pagerinant net kelis savo rekordus, kad ir kokie kuklūs jie būtų. Nepastebėjau nei vieno griūnančio, organizatoriams jokių priekaištų išsakyt negaliu (praeitais metais jie sulaukė daug kritikos dėl trūkstamo vandens, kuomet oro temperatūra buvo virš 30 laipsnių. Puikus renginys, puikūs rezultatai, geros nuotaikos ir maloni sportinė atmosfera. Galutinis (tikiuosi) mano rezultatas pagal organizatorius yra 890 vieta, 55 min. 47 sek. Endomono doro, kad 10 km įveikiau per kiek greičiau nei 55 minutes. Buvau išsikėlęs tikslą tilpti į 55-65 min. intervalą, tą puikiai įgyvendinau ir mažai trūko, kad pagerinčiau.

Išlydėję draugą, kuris sėkmingai įveikė padoresnę 21 km (pusmaratonio) trasą, išvykome pramogauti toliau – į svečius Šalčininkų rajone. Pakeliui susimąsčiau, kad turbūt niekada nesu buvęs Šalčininkų rajone. Čia laukė ekskursija po vieno kaimo buvusius kultūros namus, kurie šiuo metu palaipsniui tampa pavydėtinai (pavydžiu tik gerąja prasme) erdviu gyvenamuoju namu, turinčiu įdomią istoriją. Ech, ir toliau svajojam apie nuosavą namą… Pasisvečiavę rezgam planus, kaip pagreitinti įsigijimo procesą, sumąstom papildomų pajamų šaltinių ir nusiteikiam juos artimiausiu metu pradėt gyvendint 🙂

Pirmadienį be erzinančių apsipirkimų, per kuriuos verkia piniginė, laukė nuostabi, rami pramoga – uošvės ir svainio gimtadienio proga išnuomojom nedidelį pramoginį laivelį iš Party Boats (jei domina daugiau info http://www.partyboats.lt). Puikus oras, nors ir kiek pakilęs vėjas, gražūs Vilniaus vaizdai – geresnės vietos suvalgyti gabalėlį torto, išgerti taurės putojančio vyno ir pasimėgauti bendravimu nedidelėje kompanijoje turbūt ir nebūtume radę.

Plaukėm nuo Žvėryno iki Valakampių tilto, susipažinom su šiek tiek kitokiu Vilniaus vaizdu. Pirmą kartą taip gerai galėjau apžiūrėti po tiltu kabančias skulptūras, kurios iš tiesų labai didelės. Ir patį Vilnių pamatėme kitu kampu, ne tokį, koks mums įprastas. Parsivežiau per 200 nuotraukų, ko gero, rekordas per tokį trumpą laiką (plaukėm 2 valandas – visų mūsų nuomone tai buvo optimaliausias laikas, tad neprašovėm su pasirinkimu tikrai). Plaukimo metu susipažinau su Žvėryno paplūdimiu, kurio nesu matęs, pamačiau kur yra žiemos uostas, kaip atrodo Neries pakrantė – ją tikrai verta gaivinti ir pritaikyti rekreacijai. Tiesa, žmonės ją jau išnaudot bando, kas selfius darosi, kas darbo vietą įsirengė (supavydėjau ir vėl). Taigi, plaukti tikrai buvo smagu ir įdomu, tokios pramogos išbandyti anksčiau Neryje neteko (tik Trakuose ir tai kitokiu laivu, nors ir didesniu, tačiau tikrai ne patogesniu). Pratęsimas namuose, ne toks įdomus, tačiau vis tiek smagus pasisėdėjimas su kinų maistu.

Taip ir baigėsi sporto ir pramogų savaitgalis sostinėje, toliau tęsiasi darbo savaitė, ūkio ir daržo priežiūra, kita rutina, kuria taip pat negaliu skųstis – gyvenimas įdomus, tereikia į jį žvelgti pozityviai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *