Savaitgalio kelionė į Taliną

Storoji Margarita
Į Senamiestį!

Kelionė į Taliną suplanuota gana spontaniškai, ieškant kalėdinės dovanos. Po keletą eurų pasitaikę Simple Express autobuso bilietai iš Vilniaus į Taliną ir atgal (viso kelionė 2 suaugusiems ir 2 vaikams kainavo vos 20 €) lėmė, kad tai bus puiki dovana sau ir šeimai. Sunkiausia dalis – neprasitarti apie dovaną iki pat šventės, nes bilietai nupirkti dar gerą mėnesį prieš. Akcijų auka – ne kitaip.

Ilgasis gegužės 1-osios savaitgalis – puikus metas tokiai kelionei, o jau ir šilta įprastai būna. Bet šie metai kiek kitokie. Šeštadienio vakarą prieš lipant į autobusą šilta striukė buvo pats tas. Tiesa, oras neatrodė baugus, nors lyg ir grasino lietaus lašais, tad buvo visokių minčių, gal savaitgalis Taline bus pagadintas lietaus, o gal orai pagerės ir mėgausimės saulės spinduliais.

Lux Express patogumai

Lux Express autobusasNors pirkom Simple Express bilietus, per tą laiką šis brandas buvo pašalintas ir mūsų reisas perkeltas į Lux Express autobusą. Tai iš tiesų komfortiški ir patogūs nauji autobusai, kuriais važiuoti malonu. Daug lemia ir tai, jog vairuotojai iš tiesų labai paslaugūs ir mandagūs (o gal tik mums sekasi?) Su vietinio susisiekimo kompanijomis nėra ką lyginti. Planšetiniai veikia, Wi-Fi faktiškai visą kelią be didesnių trikdžių, rozetės pasikrauti telefonui – super daiktas, jokių problemų dėl vietų, jokio nepageidaujamo triukšmo ar kitų problemų. Svarbiausia, kad net perkant bilietus su 80% nuolaida vaikams jiems skiriama konkreti atskira vieta. Jokių ant kelių, ant rankų ar dar kaip kitaip. Tvarkingai, be jokių išlygų ir dešimteriopai saugiau. Tad turėjome net 4 vietas, kas yra labai patogu vykstant su dvimečiu ir bemete. Be to, numatyta viena rozetė dviem vietoms, tad mums bent nekilo problemos dėl „dabar mano eilė krautis“.

Pirma diena Taline

Prabudę autobuse apie 6 ryto pamatėm vaizdą, kurio mažiausiai tikėjomės – visur balta. Ir ne kelios snaigės nukritę, o neblogai snigtelėję. Gražu, bet tikrai ne to tikėjomės. Ypač išvykę su labiau pavasariniais-vasariniais batais, o ne žieminiais.

Išlipę stotyje traukėm centro link, pirmame kilometre tapom šlapi iki kelių (sniego keli cm, o temperatūra ~+4), nes Taline galioja tos pačios bėdos – kelininkus žiema užklupo netikėtai. Mus, tiesą sakant, irgi.

Pusryčiai be wifi

Pusryčiai HesburgerStabtelėję papusryčiauti greito maisto pamatėme savo priklausomybės vaisių – beveik kiaurą parą dirbantis Hesburger (prekybos centre Viru Keskus) be Wi-Fi. Kaip taip gali būti?! Deja, kartais būna ir taip. Apsieiname be jo, žemėlapį turime offline, papusryčiaujame iš lėto ir judame į senamiestį. Žmonių ryte (~8-9 val.) mažai, prasidėjęs lengvas lietus jų kiekį dar labiau mažina, bet turistų grupelės jau ima vaikščioti.

Energijos muziejus

Pasivaikščioję po senamiestį kiek po 10 val. nupėdinome į muziejų, kuris buvo vienas iš planuotų tikslų – Energia Avastuskeskus. Tai lyg Vilniuje esančio Energetikos ir technikos muziejaus estiška versija. Vilniaus muziejus man iš tiesų paliko gerą įspūdį, bet Taline esantis pranoko lūkesčius. Energijos atradimo centras įrengtas buvusioje elektrinėje. Čia išlikę ir įvairūs elektros gamybos įrengimai, su pavyzdžiais paaiškinta kaip veikia vienas ar kitas energijos šaltinis, kaip teka srovė. Daug ką (kone viską) galima liesti, judinti, išmėginti. Tai yra ypatingas privalumas, suteikiantis įdomumo ir leidžiantis geriau įsigilinti. Pamėginę pajunginėti (ypač tai patinka Ąžuolui) pamatėme ir vieną pristatymą (estų ir rusų kalbomis) apie elektros srovę. Vaikams duodama išmėginti burtininko dalia – su metaliniu vamzdeliu liečiant burbulą matosi elektros žybsnis. Aktualu turintiems pradinukus vaikus – jiems čia būtų įdomiausia.

Leidžiamės į rūsį su mintimi, kad ten praleisime dar gerą pusvalandį. Praleidome gal 1,5 val… Priežasčių užsibūti apstu, labai daug įvairių eksponatų susijusių su garsu ir vaizdu: griaustinio imitacija sėdint ant dėžės (ne ne, garsas atsiranda ne iš žmogaus…), balso sintezė, gamtos garsai už durų, įvairūs metodai išgauti melodiją, metalinės plokštelės reaguojančios į prisilietimą, lazeriai, veidrodžių karalystė ir t. t. Na, ten tikrai yra ką veikti. Mažiems vaikams ten daugiau žaidimas, o kiek vyresni gali nemažai išmokti ir sužinoti, tad nesvarbu, ar einama su 2-mečiu, ar su keturiolikiniu, ar iš viso be vaikų – visi ten randa sau veiklos. Savo akim matėm, kaip pensinio amžiaus vyrukas rodė savo DJ gabumus. Žmonės ten tiesiog kaifuoja.

Energy Avastuskeskus (angl. Energy discovery centre)
http://www.energiakeskus.ee/
Dirba visus metus, išskyrus per kai kurias šventes.
Suaugusiems 9 €, vaikams iki 5 metų nemokamai.
Galima išeiti ir grįžti tą pačią dieną papildomai nemokant (patogu dėl maisto ar pietų miego)
Põhja pst 29, 10415 Tallinn (netoli uosto ir Storosios Margaritos bokšto).

Nakvynė 16eur Fat Margaret’s hostelyje

Iš karto po muziejaus įsikuriame savo laikiname būste, kuris yra gretimame pastate nuo muziejaus. Nakvynės vietą rinkau tokią, kad būtų kuo arčiau senamiesčio. Permokėti nesinorėjo, tad žiūrėjau „ant ribos“. Kone idealioje vietoje pasirodė 16Eur (pavadinimas ir kaina mūsų atveju nieko bendro) hostelių grupei priklausantis Fat Margaret’s hostelis, esantis netoli Storosios Margaritos bokšto ir vartų į senamiestį. Be to, čia pat ir jūra, o juk ją bent kartą metuose mes privalome aplankyti (tokia susiformavusi tradicija).

Rozetė hostelyje
Pati nepatogiausia rozetė. Ir ši rozetė vienintelė.

Sąlyginai nedidelė kaina, labai gera vieta, vidutiniški atsiliepimai – užsakyta. Deja, bet realybėje šis hostelis kiek nuvylė. Negaliu sakyti, kad buvo super blogai ar neįmanoma pakęsti, tačiau visų pirma, jam verkiant reikia rekonstrukcijos. Aptriušę sienos, nusilupę dažnai nuo medinių langų, seni baldai – vaizdas ne koks. Pasijuokėme, kad bent jau dera prie Talino – netvarkingų vietų tikrai netrūko ir mieste. Kambarys su dviem lovomis ir bendru tualetu/dušu – 26 € parai. Manau, gana pigu, tačiau iki 30 € buvo galima rasti ir geriau. Beje, ryte galima naudotis pirtimi, tačiau šios galimybės neišnaudojome, kaip ir dauguma čia apsistojančių vienai nakčiai.

16Eur Fat Margaret’s Hostel
Booking.com rezervacija
Dvivietis paprastas kambarys su bendru WC – 26 € / parai.
Põhja pst 27, 10415 Tallinn

Gražėjantis vakaras

Airiškas pabas
Kai ilgai lauki savo makaronų. Arba alaus.

Vakarop oras kiek išgražėjo, ėmė ir saulutė lįsti. Patraukėme į senamiestį rimčiau pavalgyti ir judėjome link jūros. Pietums išsirinkome airišką pub’ą, nes nusižiūrėti vieta būtų privertus ilgai laukti (III Draakon), o airiško pubo kainos pasirodė priimtiniausios bei buvo laisvos vietos. El Gringo mėsainis su alumi ~12 €, makaronai nepilnai 5 €. Daugiau kainų nepamenu. Pubo vieta labai patogi – prie pat Rotušės aikštės. Visgi tai nėra pats patogiausias pasirinkimas su vaikais (daug alaus aplink, aukštos kėdės, ne itin patogūs stalai valgymui).

Mad Murphy’s Irish Pub
Mündi 2, 10123 Tallinn

Linnahall ir jūra
Trijulė mėgaujasi vaizdu nuo Linnahall

Prie jūros patekti pasirinkome Linnahall. Tai laiptai, po kuriais buvo koncertų salė. O tiksliau koncertų salė, ant kurios galima užlipti.

Grotos Linnahall
Taip atrodo dauguma įstaigų Linnahall

Vaizdas iš tiesų ne ką geresnis nei mūsų sporto rūmų, ne daug trūksta ir iki nacionalinio stadiono. Viskas apleista, apipaišyta, laiptai ištrupėję, kai kur jau net medžiai ima augti. Visgi, per artimiausius kelerius metus žadama tą vietą rekonstruoti. Nepaisant visko, nuo laiptų viršaus atsiveria iš tiesų puikus vaizdas, kuriuo atėjome pasigrožėti ir sekančia dieną. Jūra ramina, o nuolat plaukiantys laivai kiek neįprastas vaizdas mano akims, kuris šiek tiek hipnotizuoja. Šalia yra Linda Line Express keltas į Helsinkį ir malūnsparnių aikštelė.

Linnahall
Mere puiestee 20B, 10111 Tallinn

Pasigrožėję jūra pakrante judėjome link uosto, grįždami užsukome į rekonstruojame prekybos centrą, kuriame įsigijome vakarienę (kainos lyginant Talino ir Vilniaus RIMI skiriasi gana stipriai Talino nenaudai) ir patraukėme atgal į hostelį – pailsinti kojų ir išsimiegoti gulimoje pozicijoje, o ne sėdimoje.

Antra diena

Lietuvos ambasada Taline
Lietuvos vėliava Taline

Antrą dieną mus lepino saulė. Jei ne vėjas būtų buvę karšta. Žmonių kiekis laisvą pirmadienį esant geram orui iš karto paaugo, tačiau jis akivaizdžiai mažesnis nei įprastai būna Rygos senamiestyje. Bent jau mums taip pasirodė. Kurį laiką pasivaikščiojome po Talino senamiestį, aptikome Lietuvos ambasadą, išgėrėme kavos ir papietavome. Pakaitomis nusnūdo vaikai (didelis vežimas – išsigelbėjimas), o laikui praleisti gana atsitiktinai pasirinkome Hidroplanų muziejų, nes Zoologijos sode tą dieną daug kas nedirbo.

Hidroplanų muziejus || Lennusadam

Hidroplanų muziejus ir povandeninis laivas
Šiame laive pabuvojome

Hidroplanų muziejus yra įrengtas angare, kuriame anksčiau buvo konstruojami hidroplanai. Buvome numatę šiame muziejuje praleisti dvi valandas. Tiksliai tiek ir užtrukome – muziejų pasiekėme 15 val., o jis uždaromas 17 val. (gegužės 1 – šventinė diena ir Estijoje). To pakako viduje, tačiau pritrūko laiko lauko ekspozicijai – laivui ledlaužiui, kuris stovi vandenyje. Muziejus puikiai pritaikytas judėjimui ir buvimui su vaikais. Labiausiai čia įsiminė povandeninis laivas. Kiek mano atmintis veikia, pirmą kartą jį ne tik mačiau iš arti, bet dar jame ir pabuvojau. Bijantiems mažų erdvių – nerekomenduoju.

Visame muziejuje daug kas laisvai liečiama, judinama, nemažai papildomų pramogų: virtualios realybės akiniai, leidžiantys išmėginti koks ledas būna skirtingu metų laiku, radijo bangomis valdomi laiveliai ir kt. Veikti tikrai yra ką. Mūsų buvimo metu veikė ilgalaikė, bet laikina ekspozicija „MAYDAY. MAYDAY. MAYDAY“. Tai įvairios gelbėjimo priemonės, įskaitant sraigtasparnį, į kurį taip pat leidžiama įlipti, imituojamas ir radijo ryšio veikimas. Ši ekspozicija glaudžiai susijusi su 1994 metų katastrofa, kuomet nuskendo keltas „Estonia“. Tai viena skaudžiausių XX a. Europos laivų nelaimė, aukų skaičiumi nusileidžianti tik „Titanikui“. Žmonių muziejuje palyginti nedaug arba jie tiesiog labai gerai pasiskirto didelėje erdvėje. Tiesa, muziejus ne iš pigiųjų (lyginant su kitais), bet vertas kiekvieno išleisto euro.

Lennusadam
http://meremuuseum.ee/lennusadam/en/
Suaugusiems 14 €, vaikams iki 8 metų nemokamai
Vesilennuki 6, Tallinn

Atgal pro kalėjimą

Talino kalėjimasGrįždami atgal pažiūrėjome kaip atrodo apleistas ir seniai nebenaudojamas kalėjimas ant jūros kranto. Deja, dėl įvairių priežasčių praėjimas užtvertas ir atveriamas tik tam tikromis valandomis, tad apžvelgti pastatą galėjome tik per tvorą. Ilgai netrukę pajudėjome į tipinę turistų vietą – senamiestį. Puodelis kavos (manantiems, kad kava pas mus brangi, palyginimas: McCafe Latte kavos didžiausias puodukas Taline brangesnis 70 centų), pasisėdėjimai Bučinių kalvoje, gyvenimo Taline stebėjimas. Laikas juda palengva, artėja vakaras, tad prieš kelionę prisėdome pasimėgauti desertu, kurį bevalgant susivokėm, kad abiejų telefonai baigia išsikrauti. Kadangi kelią daugiau mažiau atsimenam, stotį rasim ir be GPS (iš bėdos – kone pilna baterija planšetiniame kompiuteryje). Dar kiek patinginiavę aplink senamiestį pajudėjome stoties link (~1,5 km nuo senamiesčio). Trumpas pasėdėjimas stotyje (mėgstame atvykti šiek tiek anksčiau ir be streso) ir keliamės į autobusą naktinei kelionei. Kiek išeina snūstelėjame ir prieš 7 ryto mes grįžtam į Vilnių. Ilgasis savaitgalis baigėsi.

Patarei Merekindlus (Patarei jūros tvirtovė)
Kalaranna 2, 10415 Tallinn
UŽDARYTA. Dienos metu atviras praėjimas greta kalėjimo esančiu taku.

Savaitgalis Taline – šiam kartui užteko

Hansa prekeivis
Viduramžiuose pasilikęs pirklys

Talinas akivaizdžiai viduramžiškesnis miestas nei Vilnius ar Ryga, tačiau labai pasigedome elementarios tvarkos turistų lankomose vietose. Muziejai, kuriuose buvome, sutvarkyti puikiai, tačiau tiek pačiame senamiestyje, tiek prie tokių vietų kaip Linnahall norėtųsi, jog būtų gražiau. Išlepome, matyt. Norėjome duoti riebų pliusą už viešųjų tualetų būdeles, kurių daug centrinėje dalyje, bet realybėje ne visos jos veikia. Galbūt sezono metu situacija tampa geresnė.

Lyginant su Ryga, Taline akivaizdžiai daugiau skirtingų kalbų. Girdėjome ir lietuvių, ir lenkų, ir suomių, ir rusų, ir ispanų kalbas, netrūko azijiečių, ypač kinų ir korėjiečių. Nustebino tai, kad mažai latvių (tiek pagal automobilių nr., tiek ir pagal kalbą). Nors ir su nuotykiais bei nuostoliais (sugebėjom sulaužyti vežimo rankeną paskutinės dienos vakarą), tačiau kelione džiaugiamės. Puikiai praleistas savaitgalis Taline be kosminių išlaidų, ypač kai pati kelionė kainavo mažiau nei vienam asmeniui nuvykti iki Klaipėdos. Į Taliną dar tikrai grįšime, nes neaplankėme zoologijos sodo, o ir kelionės metu jau kilo minčių naujai kelionei, kurios tarpinė stotelė būtų Estijos sostinė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *