Šauktinio istorija

Ko gero gegužę daugiausiai jaunų žmonių (ypač 19-26 metų amžiaus) dėmesio sulaukė šauktinių kvietimas, patiekti sąrašai. Juose daug žinomų pavardžių, dar daugiau mažai kam žinomų ir tame tarpe mano. Nors galėčiau būti ramus, kad kariuomenės uniformos matuotis neteks (o jų dar ir trūksta), nes atitinku bent kelis punktus dėl ko tarnyba atidedama (metam, po to dar metam…), sistema vis tiek nemenkai supykdė.

Šauktiniai
Panašiai atrodo šauktinių sąrašas

Visų pirma, kodėl grąžinama šauktinių kariuomenė, kurios atsisakė tas pats krašto apsaugos ministras? Visa tai grindžiama pablogėjusia geopilitine situacija arba kitaip tariant, susigadinus santykius su Rusija, kuri visuomet buvo gana agresyviai nusiteikusi prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes. Na taip, šiltai draugauti su tokia šalimi tikrai nereikia, bet pastarieji aukščiausios valdžios išsireiškimai žvelgiant iš šono primena norą įgelti ir pradėti karą patiems. Mažų mažiausia neprotinga. Tebūnie, krizė praėjo, reikia susigrąžinti įprastą šauktinių kariuomenę, tačiau kodėl tai daroma ne nuo to galo – kviečiami tie, kurie anksčiau nebūtų buvę kviečiami, tai yra, baigę universitetus ar kolegijas, po to sukūrę šeimas, įkūrę verslus, susiradę jiems gerus darbus. Kiek pamenu, dar 12 klasėje gavęs šaukimą ir nuvykęs į komplektavimo skyrių buvau informuotas, kad jei studijuosiu, galėsiu ramiai mokytis, kariuomenė išsivers be manęs (kitais žodžiais, bet esmė tokia). Tačiau tuo viskas ir baigėsi, nes būtent tada šauktinių buvo atsisakyta, aiškinant, jog dabar krizė, mus gina NATO, kariuomenės reikalingumas sumenkęs ir t. t. Panašu, NATO nustojo mus ginti, o viduramžių stiliaus kariuomenė, kur tikimasi laimėti žmonių skaičiumi, tampa vėl ant bangos.

Taigi, gavau aš šaukimą ir vėl. Kitaip tariant laimėjau loterijoje, kurioje net neplanavau dalyvauti. Visų pirma, šeimoje yra mažas vaikas, tačiau yra ir žmona, o tai reiškia, kad tarnyba dėl to neatidedama. Užsiimu individualia veikla. Kai kalbama apie pašalpas, paramas ar lengvatas – tai darbas, pajamos, todėl niekas nemokama. Kai kalbame apie tėvystės atostogas – tai nesiskaito, nes tai nėra darbo santykiai. Kuomet kalbama apie privalomą tarnybą – individuali veikla tampa dideliu klaustuku, nes niekas nežino kaip reikėtų elgtis: tai lyg ir darbas, todėl turėtų būti užtikrinama darbo vieta, tačiau nėra darbdavio, kurį būtų galima priversti užtikrinti tą darbo vietą. Taigi, greičiausiai į tuos, kurie verčiasi individualia veikla žiūrės panašiai kaip į bedarbius (tai jau tampa įprasta valstybei naudingose situacijose). Na, smulkmena gi čia, per 3-4 metus susirandi klientų ratą, susikuri darbo sistemą ir še, 9 mėnesiai atostogų, apleidžiant visą savo veiklą, pamirštant klientus (turbūt niekas nelauktų mėsininko, kol jis grįžtu iš kariuomenės 9 mėnesius tam, kad įsigyti mėsos gabalą, taip nelauks ir daugumos ITišnikų). Na, kas čia yra, fizinis bankrotas gi jau įmanomas ir pas mus, tik prieš tai vertėtų visą registruojamą turtą perrašyti kam nors, su kuo nesieja jokie atsekami ryšiai. Ironija, bet kai kuriems tai gali būti vienintele išeitimi visko neprarasti. Šiuo atveju turiu puikų išsigelbėjimą – esu vienintelis šeimos maitintojas. Gavęs popierinį šaukimą kaip tik dėl to skambinu į Molėtus (paskirta komisija nutolusi tik 100 km nuo namų į vieną pusę, vienintelė paguoda, bent šį kartą dokumentus leido pristatyti paštu), norėdamas išsiaiškinti, kokių dokumentų reikia šiam dalykui pagrįsti. Pasirodo, ten irgi nelabai žino…

Atsiliepęs eilinis, kurio pavardės, kaip ir įprasta bendraujant su valstybės tarnautojais, neišgirstu ir nesuprantu, bando aiškinti, kad jei žmona nedirba, ji privalo būti darbo biržoje (o tai tiesiog nedirbti Lietuvoje negalima?) Na, po ilgų aiškinimų apie SoDra, eilinis iš Molėtų pats pasiūlo kreiptis į SoDrą dėl pažymos. Bet, pasirodo, tai, kad esi vienintelis šeimos su mažu vaiku (iki metų) maitintojas dar negarantuoja, kad tarnyba bus atidedama, nes „Komisija svarstys ir atsakymas dėl tarnybos atidėjimo gali būti ir teigiamas, ir neigiamas“. Pasakius, kad tai būtų daugiau nei įdomu, jei atsakymas būtų neigiamas, pakartoja: „Nu, komisija svarstys, bet gali būti visaip“. Panašu, kad tokie kaip aš, tai yra, turintys aukštąjį, dirbantys sau, palaipsniui didinantys demografinę situaciją Lietuvoje, kariuomenei yra labai reikalingi, tuo tarpu labai daug man pažįstamų žmonių, kurie vis dar gyvena tėvų namuose, dirba samdomą nekvalifikuotą darbą, neturi šeimos ar kitų įsipareigojimų, kurie iš tiesų galėtų padaryti nemenką žalą (įdomu kaip ją vertins komisija), loterijoje nelaimėjo.

Loterija
Laimingasis šio vakaro šauktinis yra…

Na, galbūt tikrai labai sąžininga loterija buvo, kur laimėjo randomas, tačiau ar tokioje situacijoje tikrai turėtų vykti tokia loterija. Galbūt tuomet reikėjo kviesti visus atitinkančius amžiaus reikalavimus jaunuolius ir tuomet jau atrinkinėti, kuriam bus padaroma didelė žala, kuris kariuomenėje įgaus tik naudos, kuriam tai bus puiki proga užsidirbti (nors mokami pinigai juokingai maži) ar pan. Tuo tarpu dabar žaidžiama, bandoma suktis iš padėties skubotai ir, kaip visuomet, sukuriamas tik dar didesnis nepasitenkinimas ir problemos.

Į siūlymą formuoti tik profesionalių karių kariuomenę atkertama, kad tai yra per brangu. Tačiau būtų įdomu pamatyti konkrečius skaičius, kiek kainuotų profesionalų kariuomenė, kiek kainuotų profesionalų ir savanorių (įgyjančių tik pagrindus karybos) bei kiek kainuos esamas modelis. Deja, tikrųjų skaičių, tikėtina, niekada nepamatysime.

! Tiems, kurie aklai palaiko šauktinius ir tiki, kad artimu metu Lietuvai gresia karas, siūlau gerai pagalvoti, Jūs norėtumėte, kad Jus gintų profesionalūs kariai, turintys rimtą, kelių metų ar dar ilgesnį pasirengimą, mokėjimą dirbti komandoje (kuopoje, būryje…), turintys norą tarnauti, kariauti ir ginti ar tokie kaip aš, kuriam pikta dėl to, kad griaunama tai, ką kūriau ne vienerius metus, kad esu be aiškaus tikslo atskirtas nuo namų, kuriuos savo protu įsigijau, kuriuos savo rankomis tvarkiau ir įrenginėjau? Aš tikrai niekada nebūsiu geras karys, jei to pats nenorėsiu, o aš to nenoriu, to nenori ir dar didelis būrys šauktinių (bent kuriuos pažįstu). Taigi, ar mes būsime geri kariai? Ar mes kokybiškai ginsime šalį, kuri iš mūsų tyčiojasi ir griauna tai, ką mes jau pradėjome kurti ar net sukūrėme? Vargu.

Man labai norėtųsi sužinoti, kodėl šių metų abiturientai šaukimų negavo (bent jau didžioji dalis net nedalyvavo loterijoje)? Taip, jie irgi turi ateities planų, kai kurie jų jau ir šeimas turi, tačiau didelė dalis (į ją ir žvelkime) jų net nesugeba nuspręsti, kur jie stos, kokia specialybė jiems artimesnė. Dauguma jų gyvena pas tėvus, todėl nepatirs problemų dėl nuomos ar būsto paskolų (būsto paskolų įmokas lyg ir bus galima atidėti, tačiau savo sąskaita, tai yra, kartą atidėjęs vėliau to daryti nebegalėsi), nepraras darbų, kurių jie dar nerado ar bus išsaugoma jų darbo vieta, nes per 9 mėn. situacija nekvalifikuotame darbe (taip taip, yra tik baigusių mokyklas verslininkų, žinau tai ir manau, kad jų šaukimai taip pat neturėtų pasiekti) neturėtų iš esmės keistis. Žinoma, jei būtų mane ėmę privalomai, nesvarbu, studijuosiu ar ne, į kariuomenę 18 metų, būčiau nepatenkintas ir paburbėčiau, tačiau jokių rimtų argumentų, kodėl man tai pakenks, nebūčiau radęs (išskyrus medicininius, nes ir dabar vargu ar mano sveikatos būklė yra tinkama tarnybai). Tiesa, pradžioje norėta kviesti net iki 38 metų, tai čia jau šiek tiek virš visko, bet bent dėl to kai kurie politikai susiorientavo ir nesutiko.

Vis bandoma akcentuoti tai, ką tarnyba duos. Visų pirma, kaip susitarę dauguma, ypač moterų, garsiai šaukia, kad tai vyriškumo mokykla. Daug tokių vyrų matau policijos įvykių suvestinėse, nemažai tokių sėdi prie parduotuvės, nes atsistoti negali. Užkalbinkite juos, pamatysit, daugiau nei pusė bus tarnavę. Tai ar tokių vyrų norit iš savo šeimos narių? Abejoju. Turbūt paradoksas, bet pažįstų puikių vyrų, tvirtų šeimos galvų neragavusių kareiviškos košės ir nešaudžiusių 4 kartus iš automato. Toliau išskiriamos privilegijos. Papildomi balai (su klaustuku, nes ne visos aukštosios dėl to sutinka) stojant į aukštąsias. Baigusiam aukštąją tai tikrai „labai svarbus“ bonusas. Taip pat išsaugoma darbo vieta, tačiau jei per 9 mėnesius darbuotojas atsilieka, praranda tam tikrus įgūdžius (aktualu dirbantiems IT srityje), darbdavys tikrai ras ne vieną priežastį buvusį šauktinį atleisti iš darbo, be to, dirbantiems sau ne tik niekas neįpareigoja išsaugoti klientų, bet ir nefinansuoja darbo užmokesčio. Pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą suteikiama tik esant lygiems kandidatams, tai yra, jei kitas kandidatas į tą pačią darbo vietą yra visiškai lygiavertis. Įdomu, kaip dažnai rezultatai būna visiškai lygūs? Abejoju, kad dažnai. Vėlgi, dirbi sau ar turi gerą darbo vietą – tai neaktualu, nes darbas valstybinėj įstaigoj dažniausiai apmokamas kur kas prasčiau nei privačiame sektoriuje, o ką jau ir kalbėti apie darbą sau. Na ir žinoma pinigai, kurių maksimali suma už labai gerą tarnybą gali būti šiek tiek virš 2600 eurų, įskaitant ne tik išmoką baigus tarnybą, bet ir tai, kas mokama tuos 9 mėnesius. Beveik minimali alga. Ar čia skatinimas?

Pastebėjimas. Įdomu tai, kad jei nevykdai aukštesnio rango karininko nurodymų, gali sulaukti baudžiamosios bylos. Jei vykdai tai, kas pažeidžia įstatymus – tau keliama baudžiamoji byla. Tai kaip reiktų elgtis?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.