Kaip ir minėjau ankstesnės išvykos į Dusetas įrašo pabaigoje, paskutinę liepos dieną leidomės į dar vieną išvyką – baidarėmis plaukėme Nerimi.

Baidarės ir Neris daug kam sunkiai siejasi. Iš tiesų, tai labai plati, gana srauni upė, todėl daug manančių, jog plaukimas neįdomus ar pavojingas. Skonio reikalas. Iš tiesų tai gerokai ramesnis plaukimas nei Būka (kuris man prieš trejetą metų kainavo telefoną) ar Vilnele, tačiau atsipalaidavimui – pats tas. O ypač kai baidarėje plaukia dar metų neturintis pilietis.

Oras

Labai pasisekė su oru. Na, gal tik pasisekė, ne tiek jau ir labai. Ryte važiuojant iš Didžiasalio į Vilnių vietomis pylė kaip iš kibiro, Vilniuje lietus lyg ir dingo, tačiau vykstant į pradžios tašką vėl pradėjo lyti. Laimė, vos tik nuvykome į startą lietus pasislėpė, pradėjo save rodyti saulutė ir ramiai sau plaukėme pasroviui, bet prieš rimtą vėją. Kur ne kur vėjas net sugebėdavo sustabdyti neirkluojamą baidarę – srovė buvo apylygė su vėju. Po plaukimo vėl apie save priminė lietus, o 3 su trupučiu valandos trukusio plaukimo metu nepajutome nė lašo lietaus.

Maršrutas

16,5 km – tiek pagal Endomondo nuplaukėme nuo Ožkinių iki Baltojo tilto pievos. Tiesa, matau, kad starto vieta žemėlapyje yra toliau nei iš tiesų, tad nuplauktas atstumas, ko gero, minimaliai viršija 17 km.

Plaukti nesudėtinga, tačiau net ir Neryje galima įklimpti – kaip sako specialistai, vandens nėra. Taip ir buvo, bet tik vieną kartą.

Neris vingiuoja, tad baidarę „pavairuot“ šiek tiek reikia, o tai jau sako, kad negali čia būti nuobodu. Kai kuriose vietose ne tik pavairuoti reikia, bet ir atsisukinėti, kai ant posūkio srovė pasirodo protingesnė už irkluotoją.

Mažiausias „irkluotojas“

Šis plaukimo Nerimi maršrutas puikiai tinka ir su pačiais mažiausiais, kurie net irklo nenulaiko. Pirmieji kilometrai buvo įdomus, privertė dairytis, o po „pietų pertraukos“ puikiai vietoj lovos tiko baidarės dugnas – kam sėdėt, kai galima puikiai išsimiegoti siūbuojančioje baidarėje. Maža rizika apvirsti, jokio nešiojimosi per kliūtis – Neris idealiai tiko mūsų plaukimui su vaiku.

Laivai

Didžiausias iššūkis – prasilenkti su laivais. Mūsų kelionėje jų nebuvo nei vieno, tad ir kažkokio streso nepatyrėm. Visgi, vietos pasitraukti apstu, matomumas geras, tad jokių bėdų dėl to kilti neturėtų. Gal kada kitą kartą sutiksime ir irklais pamojuosime. Savaitgalį, spėju, laivų būtume sutikę ne vieną, tačiau plaukėme vidury darbo dienos, nors ir penktadienio, todėl jokių bendrakeleivių, neskaičiuojant gervių ir ančių, neturėjome, galėjome mėgautis visiška ramybe… Kiek mažiau ramybės buvo praplaukus Valakampių tiltą.

Ar plaukčiau šiuo maršrutu dar? Kodėl gi ne. Nors, žinoma, visada norisi išmėginti neplauktas, nelankytas vietas, tačiau puikiai tiktų ir dar vienas plaukimas Nerimi.

Už baidarių nuomą dėkojam Vilniaus baidarėms.