Netikėta išvyka, apie kurią sužinojau vos prieš dieną – lekiam į Dusetas. Neplanuota, todėl visai nesidomėjau aplink esančiomis lankytinomis vietoms, o ir po vizito paaiškėjo, kad čia lankytis gali tekti dažniau, iš serijos, kai Vilnius atsibosta… Taigi, aš pirmą kartą (net pačiam keista) esu prie Sartų ežero.

Dusetos – gyvas miestas. Pagal oficialius duomenys čia tėra 699 gyventojai, tačiau judėjimas didelis, bent kelis kartus didesnis nei daugiau nei dvigubai gyventojų turinčiame Didžiasalyje. Nežinau, kuo labiau stebėtis, ar Dusetų aktyvumu, ar Didžiasalyje tvyrančia ramybe. Abu variantai maloniai stebinantys. Labai nustebino ir įvažiuojant į Dusetas (nuo pat Padustėlio) esančios sodybos, kurių dauguma išskirtinai tvarkingos, renovuotos ar visai naujai perstatytos. Matyt, prie šio grožio prisideda šalia esantis Sartų ežeras, renginių gausa ir kiti traukos objektai, vienas kurių minimas įvairiuose šaltiniuose – didelė meno atstovų koncentracija. Tuo tarpu daugiabučių daug nėra, didžiausias matytas namas buvo 2 aukštų.

Pasivaikščiojom palei Sartų ežerą, kuris nė kiek neprimena 4-o pagal dydį ežero Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio ne ką didesnis už mano kaimo pašonėje esančius Agarinį ar Dumbį, bet tai tik apgaulė, sukuriama specifinės ežero formos. Pakrantė vietomis sutvarkyta, vietomis visai netraukia nei eiti, nei bristi į vandenį, tuo tarpu yra paplūdimys, keli lieptai, sporto treniruokliai – matosi, kad yra aktyvių žmonių, kurie pritraukė ES lėšas. Graži ir bažnyčia. Tiesa, mažai kuo išskirtinė, o visa jos vaizdą šiek tiek gadina (subjektyvia mano nuomone) plakatas su užrašu: „Eik paskui mane“.

Daug laiko pažinčiai su Dusetomis neskyrėme, laukė darbai, o ir kelionės tikslas buvo labiau darbinis nei turistinis, tad patraukėme atgal. Pasiilgusiems serpantinų ar šiaip norintiems linksmesnių keliukų siūlau išmėginti atkarpą tarp Dusetų ir Degučių (kelias 179), tik ne žiemą 🙂

Daug daugiau apie Dusetas pasakys nuotraukos.