Netikėtai teko atrasti Našlaičių kapines. Kol šeimos kaklas tvarkėsi savo nugaros problemas, aš su dviem pypliais patraukiau kur toliau nuo gatvės ir atsidūrėm mes miškelyje prie Šilo gatvės, kur yra ir mano akims kiek egzotinis vaizdelis – padrikos kapinės keistu pavadinimus – Našlaičių kapinės.

Žinoma, ne tik našlaičiai čia laidojami buvo kadaise, bent taip rašo Vikipedija. Čia atgulė elgetos, neturtingi kaimiečiai, kaliniai ir ligoniai. Turtuolių čia niekas nelaidojo, o tą puikiai parodo ir antkapiai – jų čia beveik nėra, kaip beveik nėra ir kryžių. Keistoka, pradžioje maniau, kad gal kokie vandalai praėjo, tačiau iš tiesų daugelis kapaviečių čia tikrai be jokių ženklų. Apie jų egzistavimą byloja tik kauburėliai.

Šiuo metu kapinės neveikia, atsiremia jos į masyvią Antakalnio kapinių tvorą ir tikrai atrodo kaip nuskriaustos našlaitės. Panašu, kad nelabai jas kas lanko ir tvarko, tik kas netingi šiukšlių aplink primėto, nors už keliasdešimt metrų netrūksta šiukšlių konteinerių, o ir administratoriui – Rokantiškių kapinių administracijai – šios kapinės, matyt, kaip paaugliui spuogas ant kaktos.

Praėjome keliuku, vedančiu į kalną, pasiekėme Antakalnio kapinių vartus (uždarytus) ir grįžome atgal. Nors teigiama, kad vyrauja stačiatikių kryžiai, to neišryškinčiau, sakyčiau, daugiau mažiau panašu, bet faktą, jog dauguma kapaviečių neturi jokių antkapių ir kryžių, tikrai galiu patvirtinti. Keista ir nejauku.

Rekomenduoju Našlaičių kapines aplankyti kiekvienam kapinių gerbėjui arba neturint ką veikti esant prie Šilo gatvės (kapines galima rasti pravažiavus paskutinį Šilo gatvės daugiabutį dešinėje pusėje važiuojant nuo tilto ir už perėjos pasukus į mišką neasfaltuotu keliuku, vos apie 200 metrų nuo gatvės bus kapinės).