Keliai keleliai su nykštukais pusnynuos

Atėjo žiema. Taip labai netikėtai gruodžio mėnesį. Ir vairuotojai, ir kelininkai, panašu, eilinį kartą nustebo. Matyt, tikėjosi žiemos beveik be sniego, su lengvu leduku ir nedideliu šaltuku. Bet ėmė ir pasnigo. Stebuklas. Didžiasalis – ne išimtis, bet išimtinai prastai jau antrus metus žiemą žiūrima į savo darbus.

Šio įrašo nebūtų, jei nebūtų pakartota pernykštės klaidos valant kelius

Dar prieš pūgą

Pasnigo rimčiau pirmą kartą, dar prieš šio savaitgalio pustymą, pūgą ar snygį – nebežinau, kuris terminas čia labiausiai tinkamas. Ir pirmą kartą pasirodė traktorius mano gatvėje. Buvo gruodžio 8 diena. Prieš pamokas ir paskaitas išėjau pasimankštint su kastuvu, nusikasiau kiemą, įvažiavimą, gatvė 9 ryto atrodė taip (dar prieš pasirodant traktoriui):

Nevalytas kelias

Nors ir pravažiuojama, bet turint omenyje, kad matosi įvažiavimas į darželį, kur vaikus atveža tiek tėvai, tiek mokyklinis autobusas – galbūt reikėjo pamąstyti ir nuvalyti prieš darbą. Ne mano reikalas, bet pirma mintis – laukia kol susidarys vėžios, jos prišals ir tada jau bus galima valyt nevalius – traktorius bus nepajėgus. Taip ilgus metus matėsi kitoje rajono seniūnijoje, tuo tarpu mūsų kaime būdavo pasirūpinama iš anksto ir „pilvo“ nebuvo. Iki pernai.

Pravedžiau vieną pamoką, pabendravom su mokiniu ne tik apie Excelį, bet ir apie sniegą, išėjau pažiūrėt kaip gi nuvalė kelią, nes bebaigiant pamoką mačiau traktorių su peiliu. Jo darbo vaisiai šiek tiek nustebino:

Prastai nuvalytas kelias

Pravažiavo, prabraukė paviršiumi ir paliko. Net jo ratai geriau valo nei pats peilis. Tai gal geriau iš viso būtų nevalęs, tik man darbo papildomo – nukast tai, ką paliko užvertęs. Jei to nepadarai ir šitie sniego gabalai prišala – būna vargo jau su paprastu kastuvu, o ne sniego lopeta.

Dar buvo minčių, jog valys kartą į kitą pusę. Deja. Nevalė. Užteks mums ir vienos nuvalytos juostos. Taip ir liko toks kelias, nei valytas nei ne, su supluktu sniegu ir susidariusiu ledu po juo, kuris neišvengiamai per keletą dienų susidaro tokiose vietose.

Paburbėjau, supratau, kad ši žiema bus ne ką geresnė už pernykštę, reiks pasiruošt druskos ir kas kartą stebėt, kada kelią valo ir laiku nuimt užverstas kruveles. Anksčiau traktoristas nuvalydavo ne tik kelią, bet skirdavo laiko ir pastangų nuimt savo krūveles nuo įvažiavimų. Labai gražus poelgis. Bet tai jau praeitis. Gal traktorių valdo kitas asmuo, gal tam pačiam atsibodo būt geru. Suprantu, iš dalies.

Baltas sekmadienis

Ir atėjo baltas sekmadienis. Išvažiavome į mugę, tikėjomės grįžti vakarop, bet oro sąlygos kiek pakoregavo grįžimo laiką iki vėlaus vakaro – nuolatinis sniegas stipriai sulėtino kelionę namo, o šalantys valytuvai dar ir kėlė šiokių tokių matomumo iššūkių, bet iš lėto parvažiavome į Didžiasalį. Nors pakeliui sutikome tik vieną valytuvą kažkur prie Nemenčinės (toje vietoje iš tiesų jautėsi kur kas geresnės eismo sąlygos), iki pat Didžiasalio kelionė buvo be didesnių iššūkių, labai nedrąsiai tik prasilenkiat su vos judančiais vilkikais jaučiausiai). Tik va į savo gatvę įsukti nebesugebėjom – kelio niekas nesivargino valyt, nes gi sninga ir šiaip, sekmadienis, nėra kam dirbt, vėlus vakaras, reikėtų namie sėdėt, o ne važinėt. Vietom supustyta iki 50 cm sniego ant gatvės (taip, tai yra gatvė, ne kiemas, ne akligatvis, o gatvė, vedanti iki darželio, kelių daugiabučių ir dar atsiskirianti į kitą individualių namų gatvę). Aišku, kad jau niekur nepajudėsim, galvojam ką daryt. Iki namų ne taip ir toli, 120 metrų, bet klampoti per sniegą su krūva daiktų ir trimis vaikais – ne pats maloniausiai sprendimas. Visgi teks. Tik galvoju kaip čia patraukt mašiną į šoną, nes jau nei pirmyn, nei atgal – po sniegu grynas ledas, susidaręs dar nuo to, kad ankščiau nebuvo nuvalyta kokybiškai. Be didelio vargo savu laiku buvo galima nuvalyt iki pat asfalto. Bet arba peilio gaila, arba asfalto. Na, kritiniu atveju ir pabarstyt būtų galima, bet apie gatvių barstymą mūsų kaime esu tik legendas girdėjęs. Išskyrus plentą, kurį prižiūri ne seniūnija.

Užpustyta gatvė
Raskite gatvę

Sustoja mašina, siūlo patemt, pasijuokiam, kad pasiūlymas geras, bet nerealus, pabandom pastumt kažkiek, kad kuo toliau nuo plento. Galiausiai lieka mintis – tegul stovi vidury gatvės, atvažiuos kelio valyt ir tada patrauksim ryte. Nes iki ryto niekas nesijudins iš šiltų lovų vis tiek. Taip ir palikom. Be viso to, daiktus reikia nešioti aklinoje tamsoje, nes Didžiasalyje jau nuo senų laikų apšvietimas nakčiai išjungiamas – taupoma elektra (nesusiję su pastarojo metu elektros kainų kilimu), o ir šiaip, nėr čia ko naktį vaikščiot / važinėt.

Kol susinešiojau daiktus, kurių neįmanoma palikt per naktį (maistas, skysčiai ir t.t.) – nusprendžiau dar kiek pajudint į šoną, na visgi galvoju aš apie kitus, gal kas su kokiu stipresnius AWD pravažiuos naktį. Be šansų. Pasirodo šviesos, sustoja visureigis su VSAT atributika – na, ką gero pasienis pasakys. Sako, bandom tempt. Apsukom mano autobusą, kadangi korėjiečiai kažkodėl nusprendė įsukamą kilpą priekyje, o ji neatlaiko net paprasto tempimo dažnai, tad tempiam iš galo. Gerą pusvalandį bandė nutempt iki namų. Sėkmingai, bet net jų padidinto pravažumo automobilis nėra visagalis ir stringa pusnyse. Rezultatas – automobilis prie vartų, kur atsikasiau savo įvažiavimą per keletą minučių. Dar pareigūnai padėjo įstumt taip, kad kuo mažiau trukdytų ir kuo arčiau vartų būtų. LABAI AČIŪ JIEMS – malonūs, paslaugūs ir gerai nusiteikę, nors karčių žodžių kelių priežiūrai negailėjo ir jie. Nors pastaruoju metu su VSAT pareigūnais susidūriau keletą kartų neigiamai, bet šis susitikimas atipirko blogus žodžius ir juos pasilaikysiu sau kol tiesiog pasimirš.

Per geras dvi valandas nuo įklimpimo iki pasieniečiai nutransportavo mane iki vartų – nei traktorių, nei valytuvų – nieko nesimatė. Bet per tą laiką pasieniečiai gavo ne vieną pranešimą apie tai, jog sunkvežimiai neįveikia kalnų. Suprantu, trečias ir ketvirtas priežiūros lygiai, yra didesnių prioritetų, tačiau čia išlindo kiti įdomus dalykai, apie juos kiek vėliau, įrašo pabaigoje.

Kelio išvadavimas

Mūsų gatvę traktorius nuvalė pirmadienio rytą tarp 5 ir 6 valandos. Nors pagal tai, jog automobilis po nakties beveik nebuvo apsnigtas, snigt nustojo dar prieš grįžtant ir daugiau nebeįsisnigo. Džiugu, kad nei gaisro buvo, nei greitosios niekam neprireikė (nors greta esančiam daugiabutyje greitoji nėra retas svečias) nakties metu – nebūtų įveikę pusnų.

Puikiai suprantu, kad užsnigo stipriai ir daug, tačiau tai, kad dar prieš didįjį snygį gatvės nebuvo normaliai nuvalytos (ryte sekmadienį išvažiavus kelias buvo pilnai baltas ir su slidžiom provėžom) labai pablogino situaciją.

Savo kiemą valau dažnai. Gal net ir per dažnai, o dar pagalbininkai mielai prisijungia. Tačiau net ir po savaitgalio gana lengvai nusivaliau tą didžiulį kiekį sniego, nes jis buvo lengvas, neprišalęs, nesusimaišęs su senu, tad tai tik patvirtina mano nuomonę, jog iš anksto nuvalius vėliau yra kur kas lengviau susitvarkyt su dideliu kiekiu sniego.

Sniego kasėja
Ši rožinė princesė yra kur kas efektyvesnė kovotoja prieš sniegą nei seniūnijos traktorius, ačiū jai už paglabą

Pirmadienį ir antradienį vyko daug veiksmo, po kaimą sukiojosi du traktoriai. Vienas valė gatvę, tiesa ir vėl į vieną pusę tik, tad iš dvikryptės gatvės liko tokia, kad prasilenkt be šansų, o kitas gerą pusvalandį drožė aikštelę prie daugiabučio, nors tuo pat metu gatvė palei namą buvo vos pravažiuojama – kurjeris skundėsi. Taip atrodė išsukimas į plentą iš karto po to kai mano gatvę nuvalė traktorius:

Išvažiavimas. Didžiasalis, Dumblio gatvė
Išvažiavimas į plentą, iš karto po traktoriaus darbo. Po šita koše – ledas.

Antradienį teko važiuot iki rajono centro – Ignalinos. Situacija ten ne stebuklinga, ypač erzina susiaurėjusios gatvės, tačiau važiuot galima, prasilenkt įmanoma, to dar užtenka. Kur ne kur lyg ir barstyta, sunku vertinti vidury dienos kai daug pravažinėta. Normali klasikinė žiema – galima ir geriau, bet pakenčiama.

Išvažiuodamas iš kiemo neturėjau galimybės sukti iš karto – traktorius sustūmė krūvą tiesiai į mano išvažiavimo kampą (priešingoje pusėje yra didžiausia pieva ir negyvenami daugiabučiai, bet kažkodėl viską sustūmė į individualių namų pusę), tad teko pasisukinėt ir, žinoma, įstrigt provėžų lede (prisideda nemažas autobusiuko svoris ir galiniai varomi ratai). Kaip tyčia iš priešais atvažiavo dvi mašinos, o kieme pasirodė žmona – pradėjo stumt, išlipo vieno automobilio vairutoja, o kito automobilio vairuotojas tiesiog pasiėmė popierius ir pradėjo juos vartyt, kol dvi moterys stūmė autobusiuką. Lygios teisės matyt, arba šiaip, vaizdas gal gražesnis. Grįždamas irgi negalėjau nieko padaryti, tad teko klimpti. Šį kartą iš paskos važiavusi mašina tiesiog grįžo iki plento ir apvažiavo kitu keliu, nes ką čia lauksi kol aš vėžes nusikasiu.

Įvažiuot greitai šansų nebepaliko, prasilenkt vietos nebepaliko, provėžas paliko, tai gal visgi geriau būtų nevalęs – veltui kurą degina, laiką gaišta, patys žmonės gi gali viską padaryt, o jis algą pasiims ir tiek. Nusivalyti su kastuvu irgi nelabai legva – per daug suspausto sniego, reikia tvirto metalinio kastuvo ir nemažai laisvo laiko, be to, labai bus gaila kai kitą kartą vėl viską užstums.

Dumblio gatvė žiemą
Šioje nuotraukoje matosi daug dalykų. 1) Likęs gatvės plotis 2) Sniegas trupa, tad su peiliu gali būti lengvai nustumiamas, bet tai nedaroma 🙁

Atėjo trečiadienis, kaip ir nebsninga stipriai kurį laiką, tačiau gatvės nugramdyti traktoriaus peiliu niekas nebando (matyt bando atkapstyti kitus kaimus seniūnijos ribose). O ir kiemsargių, kurių kiekvieną dieną šiltuoju metų laiku keliant dulkes nuo gatvės būdavo pilna nematyt. Jei jau ne su kastuvu (aišku, nėra logikos su kastuvu kai yra traktorius), tai bent su druska / smėliu ar dar kokiu naudingu mišiniu galėtų pasirodyt, pabarstytų bent jau problemines vietas. Mano mišinys, deja, baigėsi, reiks papildyt atsargas ir už savo pinigus daryti tai, ką šiaip jau turėtų daryti seniūnija. Tiek to, nenuvargsiu gal labai. O gal dar pelenų rasiu senam katile, ar bus proga dažniau šašlykus pasikept, mėsytę pagrilint, medieną pasmulkinti pjuvenoms.

Gražūs savivaldybės ir seniūnijos žodžiai

Pradėjus šį įrašą užėjau į savivaldybės puslapį paskaitinėt, ką gi apie kelius ten rašo. Dar gruodžio 9-ą, prieš didįjį sniegą, mūsų seniūnijos atstovė (kaip matot, neturim nuolatinio seniūno, tad gal tai irgi gali daryti įtaką darbų kokybei, o neturim jo jau nuo rugsėjo pradžios) sako, kad problemų nėra, kas paskambino, tam nuvalė, kam nepriklauso – nevalė (nors įdomiai skamba, kad iki kažkokio kaimo nėra kelio, bet ir to kaimo nesugebėjau rast jokiame žemėlapyje, nei Regia.lt, nei maps.lt – kur, atrodo, net patys mažiausi vienkiemiai sužymėti).

Ignalinos savivaldybės tekstas

PS., Ignalinos seniūno žodžiai „Kartais žmonėms atrodo, kad jei nepaskambins, tai jokia technika iki jų kiemo per visą žiemą neatvažiuos“ atrodo kiek keisti, kadangi Didžiasalio seniūnijos atsakymas atrodo toks, jog nuvalė tiem, kas skambino 🙂 Aš, deja, sekmadienio vakarą net neturėjau kam skambint.

Pirmadienio tekstas savivaldybėje

Gruodžio 12 d., pirmadienį, jau kiek ilgesnis ir liūdnesnis tekstas savivaldybėje – kai kur ir mokykliniai nepravažiavo, kai kur teko skubėt valyt, nes kažkam į polikliniką reik, bet sakinys „Seniūnai kelių valymą organizavo nakties metu, bet nežiūrint to, kai kurie keliai yra neišvažiuojami“ tai man sukėlė šiokį tokį pyktį. Gal kai kuriose seniūnijose tai ir vyko, bet tik ne pas mus. Suprantu, kad maži kaimeliai, vienkiemiai nepasiekiami, bet seniūnijos centras, gyvenvietė su formaliai keturženkliu gyventojų skaičiumi (kai pati Ignalina nė 5000 gyventojų neturi) nakties metu miegojo giliu miegu. Apie Didžiasalio seniūniją mažai kas ir parašyta, paminėta, jog valo du traktoriai ir tikisi iki vakaro visus kelius išvalyt. Gal ir išvalė, tik iš gatvių liko keliukai… Toks jausmas, kad pirmą kartą pasnigo per 10 metų. Keista, didelis, galingas traktorius. Ką reiškia valyti su silpnu mažu traktoriuku žinau – teko tokį malonumą turėti kone kiekvieną dieną užsitęsus 2012-2013 (atrodo) metų žiemai kai gyvenau vienkiemyje miškuose.

Vyšnia ant torto – kelių priežiūros darbų aptarimas savivaldybėje

Antradienį vyko susitikimas tarp savivaldybės atstovų ir kelių prižiūrėtojų. Atrodytų gruodis, beveik švenčių laikas, sniego įprastai tokiu metu jau būna nemažai, gal tik pastaruosius kelis metus jo tai yra tai nėra, tad kaip ir nėra ką aptarinėt, visi turi savo darbus ir žino kaip juos atlikti. Deja, ne. Vilkikai nepravažiuoja, užtveria kelius, neįkyla į kalnus (toks vaizdas buvo sekmadienį kone prie kiekvieno kalno). Kelininkai pažadėjo pasirūpinti pirmadienį problemas kėlusia atkarpa tarp Didžiasalio ir Galalaukių (tai yra 112 kelio tęsinys jau su 5 priežiūros lygiu ir nauju kelio numeriu, keturženkliu) – ten kelininkai turbūt pamiršo apsilankyt. Seniūnija irgi.

Bet labiausiai mane nustebino tai, kad kelininkai mūsų rajone, kadangi čia tik 3, 4 ir 5 priežiūros lygio keliai, dirba nuo 4 val. iki 23 val. Ne visą parą. Tikėtina, ateityje ir greitosios, gaisrinės dirbs panašiai, nes žmonių rajone mažėja ir, nepanašu, kad artimiausiu metu turės dėl ko daugėti: beveik visos paslaugos ritasi žemyn savo kokybe, apimtimi, mokyklos palaipsniui užveria duris arba daro didžiausią įmanomą nesąmonę – jungia klases, kol dar tą leidžia, darželių grupės sujungtos ir t.t. Na, bent jau laidojimai namai dveji kaime – laisvė rinktis kur paskutines valandas virš žemės ar nepavirtus į pelenus praleist.

Žiema, iššūkiai, bet su tuo susitvarkydavo beveik visada, bet pastarieji metai tokie, lyg žmonės sniego nelabai matę, nors dirba su jo likvidavimu. Kartu ir požiūris į kitą žmogų yra menkavertis. Galbūt ir man laikas apie kitus mažiau galvot. Vis dairausi į keturračius ar galingus visureigius (ekologija, lik sveika) su sniego peiliais, nusivalai savo kiemą, užverti gretimas gatves, kurios neaktualios ir darykit Jūs ką norit. Bet tuomet, turbūt, man grės bauda, o seniūnijai ir kelininkams tai negalioja, nors Ignalinos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse yra toks punktas:

„22.4. žiemą sąlygas automobilių eismui visą parą, laiku išvalant susikaupusį sniegą bei barstant slidumą mažinančias medžiagas;“

Nesirūpina visą parą pas mus tikrai, sniego laiku neišvalo tik apvalo ir dažnai gerokai vėluodami, o apie barstymą gatvėse, kaip jau minėjau, tik legendosi galima girdėti.

Gražios žiemos

PS, daug kam tai yra „normalios problemos“, nes čia labai didelis, kritinis sniego kiekis, technikos nėra, visur negalima nuvalyti ir t.t. Deja, bet tai toli gražu ne kritinis sniego kiekis, tai nėra anomalija – dar ir ne tokių žiemų būta Lietuvoje, tačiau šiandien atsakomybės niekas nenori nešti ir pagalvoti daugiau nei pagal popieriuke aprašytą instrukciją negali.

2 komentarai


  1. Smėlio maišas buso gale. Kuo arčiau galo, papildomas šimtas kilogramų padeda galiniams ratams sukibti.

    Atsakyti

    1. Pakrautas buvo gana daug, ne smėlio maišais, žinoma, bet svorio nemažai buvo. Su trim vaikais daiktų visada daug, tad ir smėlio maišas papildomai daug vietos užima. Grandinių ieškau, bet noriu greito užmovimo, tos, kurios man tinka – tik sunkvežimiams, kiek per didelės 🙂 Nesinori pigių standartinių, kur po 20 minučių montavimas.

      Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.