Pagaliau pavasaris, tikras, ne kalendorinis. Iš tiesų pabodo šaltis ir sniegas-saulė-lietus-sniegas ar panaši orų mainų seka. Kartu su pavasariu, ar tai pavasaris prisiplakė, atėjo ir Velykos. Ta proga, ilgai laukta išvyka iš namų, pradedant išsikeltą metų tikslą – 12 išvykų. Pernai per Velykas jau buvo trečioji išvyka, atsiliekame, labai labai. Tiesa, pernai ir snigo per šią pavasarišką šventę, nors ji buvo balandį.
Velykas šventėm jau tradicinėje vietoje – tėvų sodyboje. Patogu, nes pusiaukelė ir mums, ir uošvienei, tad kur gi daugiau susitiksi? Tik mes ten praleidom trigubai ilgiau – tris dienas 🙂
Kiaušiniai ir kitos maisto temos – neverta daug dėmesio, bet gamta ir praleistos valandos ne tarp keturių sienų yra tai, apie ką ne tik reikia kalbėti, bet būtina išmėginti kuo greičiau.
Vaikščiojimo buvo labai mažai (tam yra šiokių tokių priežasčių), tačiau supynių, čiuožynių ir iki galo nepripūsto kamuolio (dingo adatėlė…) mėtymo krepšinio aikštelėje – tiek kiek norėjosi. O tai jau yra labai daug, po kelių mėnesių namuose, kaip po žiemos miego. Visas tris dienas stengėmės būti kuo daugiau lauke ir mėgautis saule, klausant įvairių paukščių ir apiburbant stirnas, kurios atėję į krepšinio aikštelės centre palieka savo „dovanėles“.
Šį kartą mažai teksto – daugiau foto (iš Facebook):
Pavasaris atėjo!
Posted by Rokas Rožickas on 2016 m. kovo 28 d.
Kadangi šie metai šiek tiek neįprasti ir išvykoms yra savotiškų išbandymų, kita išvyka – sostinėje. Vieniems ta vieta lyg kasdienybė (ar bent jau kassavaitgalybė), kiti, net gyvendami prie pat, nesugeba apsilankyti.