Banali metų apžvalga

Gerai ar blogai?
Metai geri, ar blogi?

Kadangi metai pasibaigė, kaip gi be apibendrinančio banalaus įrašo. Kokie metai buvo blogi ar geri, ką pavyko, ko nepavyko pasiekti ir t. t. Nors dar vakar tokio įrašo neplanavau, bet nuo kažko reikia pradėti, o grįžti prie apleistu tapusio blogo taip norisi…

Vertinti ar metai buvo geri, ar blogi reikėtų kiekvienam asmeniškai ir aš nepriimsiu neginčijamo sprendimo. Šio įrašo tikslas, pabrėžti tai, ką gavom iš šių visam pasaulyje chaosą sukėlusių metų, daugiausiai pozityviu kampu. Jei spjaudotės darbo iš namų ir karantinas, uždaręs Jus namuose, baigia išvaryt iš proto, o kur dar vaikai su savo nuotolinėm pamokom, iš karto šokite žemyn iki paantraštės „Hakatonai“.

Nuotolinis darbas

Darbas iš namų
Tipinis darbas namuose*
* – jei turite katę

Pats didžiausias privalumas, kurį matau sau iš šių metų – nuotolinis darbas. Net ir tokiose įstaigose, kur anksčiau tai buvo „neįmanoma“, „nesąmonė“ ir panašiai, šiandien rasime dirbančiu „per laidą“. Ypač tai liečia valstybines įstaigas ir įmones, kur vyravo atėjau, atidirbau, išėjau principai.

Žinoma, ne kiekvienam toks darbas tinka ir patinka, ne kiekvienas turi tinkamas sąlygas dirbti iš namų, ypač jei namuose yra daugiau dirbančių ar besimokančių, o kambarių skaičius mažesnis už gyventojų skaičių. Tačiau kai kuriems, ypač jauniems, žmonėms atsivėrė galimybės dirbti tyloje, o ne perpildytame kabinete ar open-space tipo biure (man iš viso nesuvokiame kaip ten įmanoma kokybiškai dirbti). Kiti džiaugiasi, kad nebėra įkyraus kolegos, kuris viskuo skundžiasi ir vis burba. Tiesa, sulaukiau nemažai ir sakančių, greičiau į darbą – namie nebegaliu. Dažniausiai tai žmonės, kurių darbe yra gausybė popierių, dokumentų ir neatsiejamas darbas nuo konkrečios įrangos (tiek programinės, tiek techninės).

Per praėjusius (ir šiuos) metus nemažai teko konsultuoti dirbančius namuose, padėti iškilus techniniams klausimais, o kartu ir pasiklausiau jų nuomonės apie tokį darbą. Labai džiugina tai, kad darbas iš namų patinka ne tik mano bendraamžiams, bet ir vyresniems. Dažniausiai argumentai būna paprasti: niekas netrukdo, pabaigiu darbus gal ir vėliau, bet tą pačią dieną ir nesijaučiu blogai jei tenka užsisėdėti darbe, galiu pradėt dirbt nors ir paryčiais, jei nesimiega, o ir niekas neerzina su savo beverčiais klausimais, nes skambina tik tada, kai tikrai reikia dėl darbo.

Nuotolinis mokymas(is)

Pamokos klasėje

Pamokos iš namų – dar viena įdomi ir nauja patirtis. Pirmoji nuotolinė banga buvo sunki daugeliui, bet šiandien – tai menka problema net ir vyresniems, mažiau IT žinių turintiems mokytojams. Sistemos pasidarė suprantamos, įprastos. Jas perprato ir pradinukai. Manau, netolimoje ateityje bent vyresnių klasių (9-12) moksleiviai dirbs hibridiniu būdu – dalis pamokų vyks klasėse, o dalis nuotoliniu būdu. Tai didelis privalumas labiau motyvuotiems, gabesniems mokiniams, o tinginiams ir dvejetukininkams tai, ko gero, bus dar kelios laisvos valandos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai čia geras galvosūkis, kaip geriausiai elgtis toliau, siekiant, kad toks mokymas(is) būtų tinkamas ir gabiausiems, ir „galiorkai“.

Higiena ir saugojimasis

Rankų plovimas
Pasirodo, anksčiau nemokėjome plautis rankų

Privalomos kaukės sukėlė labai daug pykčių ir vis dar kelia: kas dūsta su jomis, kam spaudžia, kas sąmokslo teorijomis dalijasi apie nepataisomą žalą, dezinfekciniai skysčiai ėda rankas kaip piranijos ir t. t. Dviejų metrų atstumas tarp žmonių Lietuvoje, nors mes ir prie šiauriečių save mėgstame priskirti, kažkodėl labai sudėtingas dalykas, net ant žemės prekybos centruose sužymėjus stovėjimo vietas. Visgi, kažkiek atstumas padidėjo ir kasoje vis rečiau susiduriu su į sprandą kvėpuojančiais žmonėmis, kurie kaip tyčia ryte valgė česnaku pagardintą sumuštinį ar ką tik surūkė tris cigaretes.

Apie kaukes galima diskutuot iki begalybės, bet noriu pasidalinti vienu pasiūlymu – kai baigsis karantinas, Covid-19 taps tik dar viena liga, kuri tai yra, tai nėra, o Jus kamuos sloga, peršalimas ar kitoks panašus „malonumas“ – prisiminkit kaukę. Kai mokyklose dirbo tik kaukėti pradinukai ir jų mokytojai klasėse buvo visi arba beveik visi mokiniai. Labai panašiai ir darželiuose (nors su kaukėmis tik personalas) – sergančių kur kas mažiau. Nebijokite būti tie kitokie su kauke, pasirūpinkite kitais, būsiu labai dėkingas.

Žinoma, rankų plovimas, dezinfekavimas po apsilankymo viešoje vietoje – geras įprotis. Jo irgi nereikėtų pamiršti, o dezinfekcinio skysčio verta namuose ar automobilyje turėti ir per būsimas gripo epidemijas, esant didesnei rizikai susirgti (pavasarį / rudenį) – galbūt tai irgi padės sumažinti sergamumą (tai tik mano spėjimas, nesu nei medikas, nei epidemiologas).

Hakatonai

Sėkminga komanda
Gera komanda yra mūsų sėkmės garantas

Hakatonai – renginiai, kurie buvo ir iki karantino, tačiau per karantiną atsirado daug online vykstančių renginių, kuriuose rinktis pradėjo ne tik tos pačios komandos, kurias matei praeitame, užpraeitame ir n hakatonų anksčiau. Tai pritraukė žmonės, juose buvo sukurti projektai, kurie tapo labai rimtais, pvz. viename renginyje sukurtas Act on Crisis sprendimas ne tik laimėjo prizinę vietą, bet dabar puikiai funkcionuoja nauju pavadinimu Mindletic ir kuria didelę naudą tiek turint problemų per krizę, tiek ir kurs naudą ateityje, manau.

2020-aisiaisi hakatonai tapo vienu iš pagrindiniu mano laisvalaikio užsiėmimų, nusistovėjo šauni komanda. Nepaisant visų ribojimų pavyko tarp karantinų dalyvauti ir gyvuose hakatonuose ne tik Lietuvoje. Naujos pažintys, naujos idėjos ir gerai praleistas laikas. Rekomenduoju išmėgint hakatonus visiems, kuriems nesvetimas idėjų generavimas.

Pažintis su Lietuva

Nuorodos Lietuvoje
Kiek Jūsų žinot, kur stovi šitas ženklas?

Pagaliau žmonės pažino savo kraštą. Kol buvo ribojimai keliauti už sienos ar tiesiog sprendimus veikė baimė ir nežinomybė, žmonės pradėjo pažintį su savo apylinkėmis ar kiek tolesnėmis Lietuvos vietomis. Rankom trynė mažesnių miestelių kavinės, nakvynės vietos – vasara jiems nebuvo prasta. Man visuomet būdavo keista kai 10 metų vaikas yra buvęs Turkijoje, Graikijoje ar net Tailande, bet niekada nebuvo Birštone, Druskininkuose, ką jau kalbėti apie tokius „neįdomius“ miestus ar rajonus kaip Ignalina, Telšiai, Molėtai ar Visaginas, kuriuose dažnas saugusysis nėra buvęs. Ne kiekvienas gali įvardinti ir kurioje pusėje nuo Vilniaus yra Švenčionys, kurioje Šalčininkai, o kurioje Širvintos – retas kas ten buvo, o ta Š raidė priekyje šušuka galvą.

E-prekyba

E-prekyba
Kodėl dažniausiai ženklas vežimėlio, o vadina prekių krepšeliu?

2020-aisiais gerą spyrį susikurti e-prekybos sistemas gavo tie verslai, kurie sakė, kad el. parduotuvės nereikalingos, tinka tik niekučiams pirkti. Per labai trumpą laiką atsirado daug naujų parduotuvių, o esamos turėjo pasistengti, visgi konkurencija atsirado. Žymaus šuolio ar stebuklų neįvyko, tačiau padidėjo prekių pasiūla, daugiau parduotuvių apmąstė pristatymo sąlygas. Visgi niekaip negaliu suprasti DEPO logikos, jų parduotuvė yra tragiška – didelis rinkos žaidėjas davęs niuksą Senukams, tačiau Senukų e-prekyba nepalyginama (plačiau apie e-prekybą užsiminęs esu šiame įraše, dar gerokai prieš karantinus).

Tikrieji veidai

Ir galiausiai, visos problemos, chaosas, griežti reikalavimai suvaržantys žmones parodė jų tikruosius veidus. Daugybė žmonių ne kartą per metus turėjo apsvarstyti, kas iš tiesų yra tikrieji draugai, o kam terūpi jų pačių malonumai, reguliariai prasivalėme socialinių tinklų draugų, followerių ir kitokius sąrašus, nes išlindo troliai, sužibėjo melagienų skleidėjai, pasirodė daugybė agresijos iš tų, kuriuos laikėme ramiais, neutraliais žmonėmis.

Tikrasis veidas
Medicininės kaukės tikrojo veido neslepia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.