Savo filmų bibliotekoje iki užsikasimo po lapais ieškojau kokios nors komedijos. Pagal IMDB komedija turėjo būti „Šilti kūnai“ (Warm Bodies). Deja, ten komedijos (bent jau pirmose 20 minučių, kurias pavyko išžiūrėt gana šlykščius vaizdus) nepavyko rast. Todėl perėjau prie tolesnių paieškų ir radau „Įsimylėjusį Šekspyrą“ (Shakespeare in Love).

Tai iš tiesų buvo gana linksma, lengva ir ne tipinė komedija, kurią malonu žiūrėti. Be abejo, akivaizdi pasakų stiliaus meilė, ganėtinai aiški pabaiga (na, dalis jos), bet puikus būdas lengvai ir su šypsena leisti laiką vakare. Visai nesvarbu, kad tai net ne šio tūkstantmečio filmas (1998), jį žiūrėti įdomu, nes jis visai apie kitus laikus, visai apie kitokį, šiai dienai nerealų, gyvenimą.

Filme pasakojama apie jauną, bet žinomą pjesių autorių Viljamą Šekspyrą, kuriam užėjo kūrybinė krizė, trūksta mūzos. Jo tariama mūza linksminasi su kitais, jokio įkvėpimo nėra, terminai spaudžia, pinigų visai nėra, bet kilus minčiai teatre pasirodo nežinomas aktorius, kuris yra persirengusi (moterims tuo metu vaidinti teatre buvo draudžiama) aukštuomenės mergina, kuriai nevalia susitikinėti su tokio tipo žmonėmis, ypač, kai jos ranka jau pažadėta lordui, kurio ji nė nepažįsta. Staiga tarp Šekspyro ir Violos įsiplieskia ypatingai aistringa meilė… Na, kaip minėjau, labai pasakas primenanti meilės istorija.

Rekomenduoju šį filmą tiems, kurie mėgsta lengvai susižiūrinčias romantines komedijas ir pripažįstu, kad jis tikrai vertas 7 Oskaro apdovanojimų (bent jau tiek nurodo IMDB).