„Kelias“ („The Way”) – vienas iš nedaugelio matytų tikrai gerų (mano subjektyvia nuomone) filmų, kurie duoda kažką daugiau nei tik gerą nuotaiką ir maloniai praleistą laiką. Tai filmas, kuris priminė, kad šią vasarą niekur nebuvau iškeliavęs ir kad kuo skubiau reikia tai padaryti.

Filme pasakojama apie akių gydytoją nelabai bendraujantį ir nekaip sutariantį su savo sūnumi, išvykusiu į kelionę Prancūzijoje. Deja, po dienos sūnus žūsta pakilus audrai ir pagrindiniam herojui tenka vykti atsiimti palaikų.

Atvykus į nedidelį Prancūzijos miestelį jam kyla mintis pačiam leistis į sūnaus pradėtą kelionę El camino de Santiago piligrimų keliu ir čia prasideda įvairūs savyje užsisklendusio ir gedinčio tėvo nuotykiai, naujos pažintys.

Nors rimtų filmų ir nelabai mėgstu, kadangi man filmas tai priemonė po dienos darbų lengvai atsipūsti (dažniausiai juos žiūriu vakare), šis kiek kitaip suveikė. Čia netrūko ir lengvų linksmų akimirkų, ir gilių pamąstymų. Matyt didelę įtaką turėjo tai, kad tai kelionių filmas.

Siužetas šiek tiek nuspėjamas, tačiau yra ir vietų, kurios nustebina, „apgauna“. Tai šiek tiek skiriasi nuo įprastų filmų, kuriuos kuria amerikiečiai.

Rekomenduoju visiems, kurie mėgsta pailsėti su filmu ir pasiilgo kelionių: