Pastaruoju metu tenka šiek tiek susidurti su knygomis. Tik aš jų neskaitau, beveik. O susidūriau dėl to, kad teko šiek tiek dirbti su knygomis ir už akių užkliuvo vienos moters komentaras apie knygų kainas, susimąsčiau, dėl ko žmonės pakankamai mažai (bent jau taip dažnai akcentuojama) skaito knygas.

Visų pirma, tai privaloma literatūra mokykloje. Neva tai gerina rašybą, skyrybą ir t. t. Matyt, kad nė velnio. Arba aplink mane vien tik išimtys. Lietuviškai beveik neskaitau, tačiau pernelyg skurdžiu žodynu ir beprotiškai akis badančiomis klaidomis (nepaisant žioplų klaidų) skųstis irgi nelabai galiu. Tuo tarpu pažįstu ne vieną skaitantį žmogų, kurio rašomas žinutes socialiniuose tinkluose, elektroninio pašto laiškus ir kitą rašytą turinį skaityti tiesiog erzina. Darau išvadą, kad skaitymas padeda tik tam tikriems žmonėms, bet toli gražu ne visiems. Vis tik, privaloma literatūra yra paveldas, saugotina ir naudinga kiekvienam žmogui dėl bendro išsilavinimo, sako specialistai. Atleiskite, bet K. Donelaičio „Metai“ ne tik nelavina lietuvių kalbos taisyklingumo (įdomu, ar yra ši knyga išversta į bendrinę lietuvių kalba?), bet ir yra gana šlykštaus turinio, nors ir istorinė vertybė. O kur dar ta kvaila mada versti tam tikras eilutes kalt mintinai (va taip kuriama robotų, o ne protingų žmonių visuomenė). Toliau, pamenu, reikėjo skaityti F. Dostojevskio, L. Tolstojaus kūrinius (šių dabar nerandu privalomoje literatūroje) – tokius kūrinius skaityt, kai tuo pat metu reikia mokytis suprast įvairias matematikos teoremas, suprast, kaip naudotis azimutu, atpažint ląsteles ir t. t., yra tikra nesąmonė ir bevertis laiko švaistymas, mano subjektyvia nuomone. Negi pilnai neužtenka perskaityti ištraukų, jas aptarti, palyginti su kažkuo jau skaitytu, įžvelgti kažkokį pamokslą arba suprasti, kad autoriui giliai dzin ir jis rašo tik tai, kas jam ant rašiklio (plunksnos?) galo laikant stiklą viskio..? Ne, reikia skaityt nuo A iki Z, kažkodėl. Tai mane atbaidė nuo skaitymo, manau, atbaido ir ne vieną kitą jauną žmogų. Tiesa, iki ~6 klasės mielai skaičiau iliustruotą klasiką, nes tai buvo adaptuotos, mokinukui pritaikytos knygos versijos, kurias malonu skaityt.

Visai neseniai geriausiai parduodamų knygų lentynoje gulėjo „50 pilkų atspalvių“. Tai tikrai ne ta knyga, kurią privaloma skaityti mokykloje (jos net neturėtų būti galima skaityti mokykloje), tačiau ją žmonės skaitė, o ir skaitančiųjų amžius buvo labai įvairus. Populiarumo nestokoja ir A. Čekuolio knygos. Jų taip pat nematau privalomų sąraše. Čia turbūt dėl to, kad autorius dar gyvas. Nors tai žmogus, kuris laikomas vienu autoritetingiausių Lietuvoje.

Kita priežastis, kodėl žmonės mažai skaito, vėlgi, mano subjektyvia nuomone, yra kaina. Užėjus į knygyną ir pamačius kokią įdomesnę (iš pirmo žvilgsnio) knygą atbaido lipdukas su kaina. Pasižiūrėkite, kiek kainuoja naujos knygos ir jei per savaitę perskaitote po vieną, tai per mėnesį joms pirkti išleisite turbūt ne mažiau nei išleidžia užkietėjęs rūkorius neperkantis kontrabandinių cigarečių. Manau, kad šiuo metu galvojate apie biblioteką. Iš tiesų, tai išeitis, tačiau jos gauna juokingą finansavimą ir rasti pačias naujausias knygas ten yra sunku. Be to, vieną knygą turi viena, kitą kitą biblioteka, tad tarp kelių bibliotekų nelakstysi – užims daugiau laiko nei perskaityt knygą (čia šiek tiek gelbsti LIBIS).

Jei norisi ne populiariosios ar klasikinės literatūros – dar sunkiau. Besinaudojant LIBIS norėjau rasti knygą apie optimizavimą paieškos sistemoms (bet kokia kalba) – išėjo šnipštas ir gautas rezultatas buvo apvalus 0. Tokiu atveju džiaugiuosi, kad internete informacijos apstu, netrūksta ir nemokamų arba nelabai gražiai dalijamų (kalbu apie piratavimą) knygų.

Dar viena priežastis, kodėl jaunam žmogui knygos atrodo nepatraukliai – tai nuolatinis ūžimas, kad skaityti reikia, kad tik skaitantys žmonės būna raštingi, kad skaitymas yra naudingas ne tik protui, bet ir visam kūnui ir t. t. Prisiklausyti tikrai galima daug ko, bet realiai tai skaitymas yra visiškai tokia pati laisvalaikio praleidimo forma kaip ir šimtai kitų, neatmetant ir to pačio kompiuterio, kuris, beje, gali mažiau gadinti ir varginti akis nei knyga. Prisipažinkit, kiek Jūsų skaitot knygas sėdėdami prie stalo, tiesiai ir pagal visas visas rekomendacijas. Spėju iki 5%, o gal net 0,5%…

Internetas, informacinės technologijos ir didžiulė pramogų pasiūla taip pat duoda savo, tačiau tai yra normalus judėjimas pirmyn. Kaip anksčiau atsirado elektra, pakeitusi žvakes, taip šiandien yra internetas ir e-knygos, taip pakeičiant paprastas knygas. Be abejo, kaip iki šiol panaudojamos žvakės, taip ir knygos nenumirs, kol bus kam jas leisti.

Vis tik, kol mokyklose bus verčiama skaityti nuobodžias kelių šimtų puslapių storumo knygas, kol bus reikalaujama mintino mokymosi ar paaiškinti, ką rašytojas turėjo omenyje paminėdamas, kad medžiai verkė (nesvarbu, kad taip geriau skamba rimas), tol knygos šiuolaikinio jaunimo nedomins – reikia išmokti pateikti knygas kitu kampu.

Beje, gerai pagalvojus neskaitymo priežasčių yra ir dar daugiau…