Vakar Seimas priėmė sprendimą (tiesa, reikalingas dar vienas balsavimas iki įsigaliojimo) – 11-okų bus mažiau. Clickbait’as šiek tiek. O gal net ir labai. Iš tiesų, priimti keli Švietimo įstatymo pakeitimai, tarp kurių bene daugiausiai diskusijų kelia būtent 10-okų patikrinimo (PUPP’o) įtaka ateičiai – neišlaikius bent ketvertu (4, čia toks skaičius, tiems, kam su matematika ne kažką) užsivers galimybė keliauti į aukštesnę gimnazijos klasę. Kitaip tariant, svarbūs egzaminai bus ne tik 12-oje, bet ir 10-oje klasėje.
Supermamytės, supertėveliai, superseneliai ir superbevaikiai visų galų ekspertai pradėjo verkt forumuose, Facebook grupėse ir kitokiose erdvėse, kad čia vaikų ateities žalojimas, o patikrinimai 4 ir 8 klasėje tai tik stresas vaikams ir dėliojimas į lentynėles – geri ir blogi. Arba protingi ir durni. Kaip jau kam labiau patinka. Komentarus paskaičius įvairiuose naujienų portaluose labai greitai pasidaro aišku, kodėl toks nepasitenkinimas – tokia rašyba ir skyryba, kad vargiai pavyktų ir 4 klasėje teigiamus gauti daugumai tėvelių.
O aš džiaugiuosi nauja tvarka, ne dėl 4 ar 8 klasės, bet būtent dėl 10-okų. Testai, egzaminai, patikrinimai – nėra mano mėgstamiausia dalis (tiesa, dalį šio teksto rašau būtent skyręs egzamino užduotį studentams), tačiau kad ir kiek besukčiau galvą, niekaip nesugebu rasti geresnio būdo patikrinti, ar mokinys tik lankė pamokas, ar visgi kažką išmoko. Be viso to, nacionalinis patikrinimas šiek tiek filtruos ir skirtingą vertinimo suvokimą tarp mokytojų. Labai gerai pamenu savo pirmuosius metus universitete, kuomet turėjome tokį dalyką kaip anglų kalba.
BDAR dar neegzistavo, tad žinojome vienas kito 12-os klasės metinius pažymius ar egzamino rezultatus. Mano metinis vertinimas siekė vos 7. Tuo tarpu buvo tokių grupiokų, kurie turėjo 9 ar 10, tačiau net prašomi apibūdinti savo dieną ar savaitę nesugebėdavo rišlaus sakinio sudėlioti, nors man tai neatrodė labai sudėtinga ir dešimtukininkai turėtų tą padaryti be problemų, kad ir kiek netaisyklingu tarimu ar sakinio struktūra. Kaip taip? Labai paprastai – nelaikysi egzamino – išvesiu gerą pažymį. Ir taip iš klasės į klasę keliaujama dar ir dabar. Po pokyčių įsigaliojimo, nuo 2025 metų, nebeužteks turėti gero vidurkio ar gražiai suokti mokytojams, kad egzamino nelaikysi ir t. t.
Kai mokiausi, daugelio egzaminų nelaikiau dėl mokytojų žodžių: „tu neišlaikysi, net nebandyt, nu gal mokyklinį nebent“. Parodoksalu, net ir informacinių technologijų egzaminą laikiau mokyklinį, o ne valstybinį. Nebūčiau išlaikęs? Būčiau, bet pabijojau, paklausiau, ką kalbą mokytojai. Padirbęs vienoje mokykloje supratau, juos spaudžia direktoriai, kurie nori gerų reitingų. Negalės neleisti laikyti 10 klasės patikrinimo, rezultatai taps labai svarbūs pačiam mokiniui, o ir 4 surinkti, manau, gali net ir pakankamai silpni mokiniai, tad didelių problemų kilti neturėtų, tereikės įdėti daugiau pastangų nei šiandien reikia norint baigti mokyklą. Aišku, korepetitoriai gali jau trinti rankomis, ypač matematikos. Nors ir dabar situacija jiems ganėtinai palanki.
Iššūkis mažoms mokykloms
Yra ir kita medalio pusė, jei žiūrėti labai paviršutiniškai. Kam jau kam, bet mažoms mokykloms turėti 11-12 klases tampa nemenku iššūkiu. Ir čia jau reikia imti svarstykles ir sverti, kaip yra iš tiesų geriau. Padedu 12-okams ruoštis IT VBE. Dažnai susiduriu su mažų miestų ar kaimų mokyklomis, kadangi tokiems mokiniams rasti „gyvą“ korepetitorių (tuo tarpu didmiesčių gyventojai ieško online dėl kitų priežasčių), ypač IT, labai sunku, o ir priežastis čia ne viena. Beveik kiekvieną kartą išgirstu panašią istoriją apie pasirinktą A lygį, programavimą, nesusidariusių grupę ir mokytoją, kuris/kuri programuot gali tiek, kiek parašyta vadovėlyje. VADOVĖLYJE! IT. Dauguma tų vadovėlių yra tie patys, iš kurių ir mane bandė mokyti. Skirtumas tas, kad mano mokyklos baigimo laikais pagrindinė mokymo kalba buvo FPS, o dabar C++ ir jau palaipsniui pereinama prie Python (2021/2022 m.m. egzamine jau buvo galima pasirinktinai laikyti Python kalba). Galima būtų sakyti, kad programavimas per daug nekinta, bet informacijos pateikimas, mokymosi galimybės šiandien yra visai kitokios. Jei pirmakursiai studentai ateina su programavimo žinių bagažu, tai dažniausiai jie puikiai supranta indišką anglų kalbos akcentą – ačiū Youtuberiams iš Indijos, Jūsų pamokos yra efektyvios ir vertingos. Nei vienas jų nesako mokęsis iš vadovėlių. Akivaizdu, ne visų dalykų mokytojus jie turi ir ne visus dalykus gali realiai mokytis savo mažoje mokykloje.
Šiemet atsiradęs reikalavimas dėl minimalaus 11-12 klasių dydžio, uždrausta jungti 5-8 klases ir dabar dar šis patikrinimas bus iššūkis ne vienai mažai mokyklai. Pagal viešai platinamus pranešimus, kai kurioms mokykloms be šansų surinkti 11 klasę, daugiausiai – dėl matematikos žinių.
2018 metų 10-okų matematikos rezultatai vienoje mano rajono mokyklų buvo stulbinantys, vidurkis siekė net 1,7 iš 10. Pasak žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus G. Serafino, panašių mokyklų tais metais buvo ne viena. Akivaizdu, nei vienas nepereitų į 11 klasę. Bet dalis jų perėjo. Kaip? Išvedant didesnį pažymį nei jie verti, ko gero. Tiesa, minėta mokykla, o tiksliau valdžios sprendimas dėl jos, šiemet man sukėlė labai didelį nusistebėjimą. Nors tai nebe atskira mokykla, o padalinys, tačiau jame (nutolusiame nuo bazinės mokyklos) mokosi (išskyrus darželinukus) net 9 mokiniai. Visi jie – 10-okai (šaltinis). Gal ir nebūtų keista, bet už 7,9 km yra kita mokykla, kurioje 15 dešimtokų (arba II-okų, nes abi mokyklos yra gimnazijos). Sujungus būtų viena normali klasė. Bet va tokia yra mokyklų tinklo pertvarkos realybė. Mero komentaras viename iš tarybos posėdžių buvo toks, jog daroma viskas, kad mokiniams būtų arčiau mokytis. Tuo tarpu kitoje mokykloje jungiamos 1 ir 2 klasės, nors siekiama, kad nebeliktų jungtinių iš viso. Normalūs tėvai, suinteresuoti kokybišku savo vaikų mokslu, turi ieškoti išeičių ir „arčiau mokytis“ jau nebėra jokių šansų (lankyti mokyklą nelygu mokytis). Tokių vietų daugėja. Vietos savivaldos, žinoma, verčia kaltę centrinei valdžia, pastaroji baksnoja pirštu į pačias mokyklas, o dialogas vyksta labai menkai.
Kur dėsis neišlaikę?
Neišlaikius 10-os klasės patikrinimo bus galima perlaikyti dar tais pačiais metais. Panašiai kaip su brandos egzaminais. Nepavyks dar kartą – pakartot 10 klasės kursą yra viena iš išeičių. Žinoma, nuo 16 metų mokslas nėra privalomas, tad galima pradėt svarstyt ir apie darbo rinką.
Iki vakar maniau, kad daugumai bus vietoj gimnazijos siūloma tęsti mokslus profesinėje mokykloje. Tai būtų labai logiška ir tikrai gera mintis, tačiau dėl kažkokių priežasčių, mokiniai negalės keliauti ir profesines mokyklas be 10 klasės teigiamo patikrinimo rezultato.
Papildymas: bus galima tęsti mokslus tose specialybėse, kuriose nereikalaujama pradinio išsilavinimo (10 klasių). Tai iš esmės išsprendžia tai, dėl ko turėjau abejonių.
Tikiu, tai dar pasikeis. Iš kitos pusės, galbūt taip siekiama reabilituoti profesines mokyklas, apie kurias anksčiau buvo kalbama daugiausiai iš neigiamos pusės. Šiandien svarstyčiau prieš studijas rinktis profesinę mokyklą – naudos tame įžvelgiu daug daugiau nei suolo trynimą 11-12 klasėje. Nors nelabai jį tryniau – daug laiko skyriau tam, kas davė daugiau naudos tam, ką veikiu šiandien.
O ką daryti kaimams?
Labai sunkus klausimas, bet gana dažnai keliamas mažuose miesteliuose ir kaimuose, kur dar yra mokyklos. Mažėja tokių kaimų labai sparčiai ir ne tik dėl sprendimų jungti mokyklas ar draudimo veikti mokyklai su mažiau nei 60 mokinių, bet ir dėl to, kad realiai nebėra vaikų kai kuriose gyvenvietėse ar jie (greičiau jų tėvai) nenori eiti į artimiausią mokyklą.
Kaikurioms mokykloms pats laikas pradėti galvoti apie specializavimąsi. Lietuvoje neužtenka mokyklų vaikams su spec. poreikiais. Nors ir kalbama apie įtraukųjį ugdymą, pilną neįgaliųjų integraciją ir panašios temos pastaruoju metu vis dažniau girdimos, tai neišspręs daugumos problemų. Tuo tarpu kai kurių gyvenviečių mokyklos gali būti labai lengvai pritaikomos (ypač tos, kurios yra vieno aukšto), gali kur kas lengviau organizuoti įtraukųjį ugdymą dėl mažesnio mokinių skaičiaus.
Prie didesnių miestų nedideliu spinduliu esančios mokyklos galėtų tapti išeitimi „kai nėra vietos“. Deja, iš kaimų visus veža į miestus, miestuose netelpa, o kaimuose mokyklos uždaromos. Tai ypač aktualu aplink Kauną ir Vilnių.
Kita išeitis, hibridinės mokyklos. Apie tokias kalbama labai mažai, tačiau čia yra labai plačios galimybės ir erdvės. Mielai pats prie tokios prisidėčiau, kadangi tikiu tokių mokyklų ateitimi. Ir jei didelė miesto mokykla gali būti nepajėgi užtikrinti kokybės šioje vietoje, tai mažesnė mokykla gali efektyviai organizuoti hibridinį mokymą. Tereikia noro ir šiek tiek pastangų. Ir, ko gero, papildomų pokyčių teisės aktuose. Sudėtingiausia su pastangomis, retai pasitaiko norinčių pokyčių ir siekiančių kažko daugiau, nes viskas blogai, bet „nieko neįmanoma pakeist“. Bet net ir ugdymas šeimoje prasiskynė kelią, tad hibridinėms mokykloms reikia tik daugiau noro.
Šie 10-okų „egzaminai“ turėjo būti jau seniai, ne šiaip tas PUPP’as buvo, bet kol kas niekam neužteko drąsos padaryt gana griežtą žingsnį. Ir tai padarė ši ministrė. Strėlių jos adresu skris labai daug, bet ne visos jos bus pelnytos.