Kas naujo nuo sausio?

Sausis visada atneša vienokių ar kitokių įstatymų. 2019-ieji ne išimtis, o keli užkliuvo už akių ir man. Keli mano pastebėjimai ir komentarai.

Garsioji mokesčių reforma Nykštys aukštyn - patinkaNepatinka

Mokesčių reforma kažkokio didelio stebuklo neatneš. Bent jau mano akimis ir mano kišenei. Bet pliusų bus. Pirmiausia, didesnis darbo užmokestis į rankas (padidėjimas ~5% bei pora eurų dėl apvalinimo į didesnę pusę, kurį savanoriškai inicijavo darbdavys). Blogai tik tai, kad mano darbo vieta brangsta darbdaviui, tik tas brangimas labai nežymus – maždaug vienas euras (+ jo paties papildoma dalis). Visgi, atlyginimas neaugtų jei pradėčiau kaupti pensijų fonde, bet to nedariau iki šiol ir toliau nedarysiu.

Daug kas labai pabrėžia (o ir aš mėgstu kartais iš to pasišaipyti), kad šita reforma tik dėl akių ir statistikos. Iš tiesų, jei vertinti atlyginimą iki mokesčių tai iš ES galo šausim į viršų bent per kelias pozicijas. Į rankas, deja, taip žymiai nekilsim. Bet nors ir pašiepdamas tuo pat metu esu už tai, kad žmonės patys mokėtų savo mokesčius ir matytų, kiek realiai kainuoja jų darbo vieta. Kadangi skirtumas tarp darbo vietos kainos darbdaviui ir žmogaus gaunamų pajamų iš tiesų labai didelis. Tad savarankiškas mokesčių mokėjimas šiek tiek pakeistų darbuotojų požiūrį ir į darbdavius. Galbūt po truputį ir einame link to.

Individuali veikla 2019 metais dar patrauklesnė Nykštys aukštyn - patinka

Individuali veikla iki šiol buvo vienas mažiausiai apmokestintų variantų verstis kažkokia tai veikla. Leidžiami atskaitymai (30%) išlieka, tad paslaugų teikėjams ir toliau labai patrauklu (mano vykdomose veiklose išlaidos yra labai mažos ir kartais gana sunkiai pagrindžiamos dokumentais). Nemažai pokyčių buvo jau pernai, į kuriuos per daug nesigilinau (tuoj teks pasigilinti, nes artėja deklaravimo sezonas), tačiau šiemete keitėsi mokesčiai SoDrai. Į gerą pusę, kadangi atsiranda 10% „lengvata“. Pavyzdys su formule:

SoDra: Individuali veikla 2019

Automatinis įtraukimas į pensijų fondų kaupimą Nepatinka

Senjoras Rokas
Taip aš save įsivaizduoju senatvėje

Kadangi patenku į tą didelę grupę žmonių, kurie bus automatiškai įtraukiami į vieną iš kelių kompanijų pensijų kaupimui, man tai nepatinka. Man nepatinka niekas, kas daroma prieš mano valia prievartiniu būdu. Laimė, galima pasitraukti iš kaupimo. Tą ir padarysiu kai tik tokia galimybė atsiras realiai. Pasitraukimo terminas gana ilgas, turėtų užtekti visiems, kurie nori tai padaryti – iki birželio 30 d.

Mano nuomone, papildomas kaupimas pensijų fonduose turėtų būti kiekvieno žmogaus siekiamybė, o ne prievarta. Visgi, pažiūrėjus į esamą situaciją atrodo, kad iš to išlošia tik fondų valdytojai ir saujelė laimingų žmonių. Asmeniškai man pelningiau yra rinktis kitas investavimo sritis, viena jų – investicijos į paskolas, kurias aprašiau ir bloge.

Be abejo, kai kuriems, kurie gyvena tik „iš algos“ tas kaupimas bus naudingas (jei tik šimtą kartų iki pensijos viskas nepasikeis), tačiau kas turi bent minimalų finansinį išsilavinimą ar idėjų, kur pinigai gali augti greičiau – nematau prasmės atiduoti 3% savo atlyginimo į nežinią. Be kita ko, pensijinis amžius vis labiau ir labiau didinamas, tad įdomu, kiek metų džiaugsimės tomis sukauptomis pensijomis. Ir, be abejo, didelis nestabilumas įstatymuose – man iki pensijos (pagal esamus įstatymus) liko vos ne 40 metų. Ar per tiek laiko neįvyks esminių pokyčių?

Vaiko pinigų augimas Nykštys aukštyn - patinka

Auga pinigai

Auga vaiko pinigai, daugybė sako valio. Papildomi 40 eurų mano šeimai už du pyplius. Ar tai skatina susilaukti trečio? Tikrai ne. Tačiau kai kuriuos paskatins. Gimstamumas auga, valstybė džiaugiasi, bet… Gimstamumą dėl to augins tik tie, kuriems tie papildomi pinigai (už vaiką po 50 € + priedai gausioms šeimoms) sudaro didžiąją pajamų dalį. Beje, vaiko pinigai neskaičiuojami kaip šeimos pajamos kuomet kreipiamasi socialinės pašalpos. Labai viskas nukreipta į socialinės rizikos grupes. Deja, abejoju, jog šie pinigai pasieks vaikus, greičiau ir toliau išliks tėvų poreikių tenkinimui (soc. rizikos šeimose).

Visgi, iš dalies tai yra geras sprendimas, kadangi mąstantys tėvai šiuos pinigus gali panaudoti vaikų naudai: būreliai, pramogos, investicija į jų ateitį, gerovės užtikrinimas namuose kai to neleidžia gaunamos šeimos pajamos. Kaip bebūtų, 100 € vaikams padengs jų lankomą būrelį.

Sekantis žingsnis galėtų būti visiškai nemokami darželiai. O dar smagiau būtų jei vaikai pradėtų lankyti mokymo įstaigą nuo 3-4 metų amžiaus ir iš ten išeitų 16-18 metų. Tai leistų ir anksčiau įsilieti į darbo rinką, ir sumažėtų skirtumas tarp pirmokų, kuomet vienas puikiai skaito, skaičiuoja ir kalba 2 ar net 3 kalbom, o kitas net raidžių ir skaičių nepažįsta. Be to, spręstų ir vaikų užimtumo problemą, bent jau iš dalies.

Baigėsi nemokami maišeliai Nykštys aukštyn - patinka

Nemokami plastikiniai maišeliai, kurių storis nuo 15 iki 50 mikronų, nebegali būti dalijami. Tokio storio maišeliai yra įprasti pirkinių maišeliai prekybos centruose, su jų logotipais ir kita reklama. Tiesą pasakius, nepamenu, kada paskutinį kartą gavau tokį maišelį nemokamai, o pirkti kartais tenka dėl savo žioplumo – kai pamirštu pasiimti daugkartinius. Jei yra galimybė, pirkdamas renkuosi popierinį maišelį, nes kažkuo jie mane žavi. Tačiau didesniems apsipirkimams daugkartiniai kur kas labiau patinka dėl savo tvirtumo, nes šitie plonyčiai po 15-30 centų plyšta nuo bet kokio daikto aštresniais kampais. Šiuo metu turiu įsigijęs rinkinį pirkinių maišų (jie tikrai dideli) iš kinų. Jie ne tik daugkartiniai, bet ir patogiai užsideda ant vežimo lengvesniam prekių pakavimui. Susižavėjau reklama, užsisakiau ir tikrai pasiteisino. Tik norėtųsi kiek geresnės kokybės.

Pirkinių maišai vežimėlyje
Įsigijau tokius maišus, vienas jų – šaltkrepšis.

Vienkartiniai maišeliai, į kuriuos įprastai dedame vaisius, daržoves ar kitą sveriamą produkciją ir toliau liks nemokami. Kol kas, deja, jiems nelabai yra alternatyvų. Džiaugiuosi, kad juos gebu kartais panaudoti po kelis kartus.

Kiek kebliau bus rūbų parduotuvėse, kadangi ir jas palies šis draudimas. Tiesa, kai kurių maišeliai yra ne plastikiniai, o kitų – storesni nei 50 mikronų, bet dauguma turės apmokestinti pirkinių pakavimą.

Vaistai ne tik vaistinėse Nykštys aukštyn - patinka

Šitas pakeitimas mane iš tiesų labai džiugina. Ir turėtų džiuginti kiekvieną keliaujantį žmogų, turintį vienokių ar kitokių sveikatos problemų. Kol kas prekiaujančių neatsirado, nes yra nemažai įvairių reikalavimų, tačiau didieji prekybininkai ir degalinių tinklai turėtų įšokti į šį traukinį per artimiausią pusmetį. Man to pilnai užtektų.

Tokį poreikį pajutau vieną vasaros savaitgalį keliaudamas po Anykščius. Netikėtai užklupo galvos skausmas, kaip tyčia su savimi neturėjau vaistų, o vaistinė savaitgalį nedirba ar jau buvo pasibaigęs darbo laikas. Nepavyko rasti nei vienos dirbančios. Tą kartą išgelbėjo Forto padavėja. Tačiau jei būtų prekiavusi maisto prekių parduotuvė ar degalinė (dauguma jų dirba visą parą) – būtų buvę kur kas paprasčiau.

Kai padavėja atneša vaistų kavinėje:)

Pradžioje kalbama apie 50 skirtingų vaistų (mačiau sąrašą, mano „mėgstamiausių“ nėra), sąrašas ateityje turėtų keistis. Taigi, esant slogai, kosuliui, suskaudus galvai ar suvalgius per daug cepelinų nereiks kankintis iki artimiausios darbo dienos.

Vos tik paskelbus apie šį pokytį teisės aktuose, Facebook’e atsirado aiškinančių, jog tam yra budinčios vaistinės. Turiu nuliūdinti, kad budinčių vaistinių skaičius yra labai mažas. Tokios vaistinės (bent iš žiniasklaidos informacijos po šių Kalėdų) neturi net Klaipėda (bet turi Jurbarkas). Ką jau bekalbėti apie mažus miestus. Pajūryje, ežerų krašte ir daugybėje kitų vietų kai kurių vaistų pardavimas prekybos centruose ir kiaurą parą dirbančiose degalinėse padėtų išspręsti nemažai problemų. Ypač vasarą ar įvairių renginių metu.

Nuomonė yra subjektyvi ir toli gražu neatitinka ekspertų apžvalgų. Su mano nuomone sutikti nėra būtina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.