Atėjo tas metų laikas, kai gražių ir malonių orų tenka palaukti, tikėtis ar bandyti juos užkalbėti. Bet vienas dalykas džiugina, šiemet gražiausią dienos laiką galime pagauti! Įprastai žmonės dirba nuo 8 iki 5. Dolly Parton daina tą labai gerai iliustruoja (tiesa, ten nuo 9 iki 5, matyt, pietų pertraukos nėra).
Išeiti iš darbo „nuo iki“ buvo labai geras sprendimas. Taip, dabar mažiau stabilumo, bet net ir dirbant valstybinėj įstaigoj ne visada buvai tikras, ar gausi atlyginimą laiku, o pasikeitus vietos valdžiai ar tavo darbo vieta iš viso išliks. Tad riboti save dėl įsivaizduojamo stabilumo nebuvo pats geriausias sprendimas.
Šiandien mes galime džiaugtis tik minimaliais laiko limitais. O vaikams tie limitai dar laisvesni ir suteikia galimybe džiaugtis net ir lapkričiu ar gruodžiu. Natūrali šviesa šiuo metu trunka nepilnai 8 valandas, o tamsa – 16 valandų ir dar šiek tiek minučių. Gražus sutapimas, nuo 8 iki 16 valandos galima mėgautis dienos šviesa. Bet dauguma būtent tuo metu dirba. Vaikai panašiai leidžia laiką mokykloje. Na, yra šansas grįžti kiek anksčiau, bet nei Ąžuolas grįždavo gerokai anksčiau, nei dabar mano korepetuojami vaikai (sunkiai verčiasi 17-18 metų jaunuolius taip vadinti) gali pradėti papildomas pamokas tokiu „ankstyvu“ laiku. Tad „standartinis“ darbas ir mokykla suėda tą patį gražiausią paros laiką, kai yra šansas pamatyti saulę, pasimėgauti sniegu ar tiesiog pamatyti natūralią šviesą.
Homeschooling’as pakeitė dienotvarkę
Iškrito pirmasis sniegas. Savaime suprantama, darbo dieną, o iki savaitgalio, akivaizdu, jam nebuvo lemta išsilaikyti. Vaikams tai būtų didelis liūdesys, bet šiemet nekilo jokių klausimų – mokslai palauks. Nes koks skirtumas, mokytis nuo 8 (pff, tokiu laiku tik pradeda namuose busti pirmosios sielos) ar nuo 16 val.? Produktyvumas ar kiti gražūs žodžiai, šiaip jau, labai individualu. Taip, esant galimybei gal ir geriau pirmiau padaryti tai, ką reikia (nes net ir homeschoolinant yra tam tikrų reikalavimų bei privalomų darbų), bet jei aišku, jog paskyrus gražiausią dienos laiką vakaras bus tarp keturių sienų, kam save kankinti ir taip slopinti motyvaciją kažką daryti?
O tai kaip gi disciplina, režimas – palaida bala!
Čia vienas iš tų mitų, kurį mes girdime / matome reguliariai. Jei vaikas mokosi ne nuo 8, o tada kai atsikelia, pavalgo ir pasiruošia mokytis – joks čia mokymasis. Nėra disciplinos, nėra aiškaus režimo, nėra grafiko, nėra pareiginingumo, nieko. Vien tik palaida bala.
Tokių ekspertų, kurie nei karto nematė, ką mes veikiame, kaip tai darome ir kiek tam skiriame dėmesio – apstu. Mes neatinkame „standarto“, todėl viskas, ką darome daugeliui atrodo netinkama. Ne dėl to, kad būtų prastesnė kokybė, bet dėl to, kad „ne kaip visi“.
Laiko optimizavimas ir paskirstymas – ne kiekvienam įkandamas
Nepaisant viso to kažkokių įsivaizduojamų normų neatitikimo, vieną labai svarbią savybę ugdomės ir mes, ir vaikai. Tai tinkamas laiko paskirstymas ir jo optimizavimas. Turiu pripažinti, sunku, ne visada pavyksta susidėlioti tinkamai ar tinkamai apskaičiuoti, kiek laiko gali prireikt vienam ar kitam darbui, kartais būna įkrenti į malonią ir įdomią veiklą ir pameti laiko nuovoką. Tačiau mes mokomės, bandom išmokti pajusti, to paties mokome ir vaikus. Tuo tarpu mokykloje besimokant to daryti nereikia – 8 atėjai, į tvarkaraštį pažiūrėjai, ką mokysies jau žinai.
Puikiai pamenu, kaip nustebo jau kitą mokytoją patyrusius mokinius gavusi žmona – „praleidau užduotį, nes ji pasirodė tik laiko gaišimas, tai sugaišau daug daugiau laiko aiškindama, kodėl ne viską iš eilės sprendžiame, nei tiesiog būtume išsprendę“. Pasirodo, taip buvo įdiegta vaikams, kad visi uždaviniai daromi iš eilės. Deja, bet net ir dirbdamas su studentais susiduriu su tokiais, kurie negali praleisti jokio klausimo ar užduoties, dėl ko galiausiai pritrūksta laiko, nebepajėgia išspręsti, supanikuoja ir pamiršta viską, ką iš tiesų žinojo. Tuo tarpu, suteikus galimybę užduotis pateikti bet kuriuo metu pastebiu, jog daliai tai yra labai naudinga ir pasiteisina, o dalis viską daro ne tik paskutinę minutę, bet ir neįvertinę užduoties apimties. Dažniausiai tai tie, kurie taip pat nesugeba suprast, kaip tai galima naudotis „Google“ egzamino metu ar kodėl atsakymus reikia argumentuoti savo žodžiais, o ne perrašant tai, ką rašiau aš ar Chat GPT. Jie, tikėtina, dirbs nuo 8 iki 17.