Lapkritis – medžių striptizo garbei pavadintas mėnuo prabėgo labai greitai. Dažnai jis yra tas „greitukas“ kalendoriuje, nes tai mėnuo, kuomet atsiranda įvairūs midtermai, teamworkai ir kitokie atsiskaitymai mano darbo objektams – studentams. Man tai reiškia papildomą pasiruošimą ir daugybę valandų praleistų taisant jų darbus.
Dar prisideda bakalaurinių darbų temos. Ir šį kartą vėl įkliuvau bent su 2-3 studentais. Pradėjau tai nuo vieno… Na, nieko, keli žmonės išmoks didelę ir svarbią gyvenimo pamoką – ant lėkštutės niekas visko neatneš.
Paminti principai
Nors po vasaros pradėjęs paskaitų ir pamokų sezoną išsikėliau sau tikslą – savaitgaliai turi būti laisvi – šį principą pamyniau lapkritį. Džiugu, kad net 2 mėnesius pavyko pažado laikytis. Tačiau šį mėnesį neišvengiamai teko turėti pamoką šeštadienį. Suveikė minkštoji mano savybė – man gaila tų, kurie negauna tinkamo mokslo, už kurį moka ar už juos sumokame mes. Mokesčių pavidalu. Nu jau gruodį tai tikrai nedirbsiu savaitgaliais! Bet niekada nesakyk niekada.
Nedirbo niekas namuose iki šiol ir nuo ankstaus ryto, bet atėjo laikas, kai pamokos pradėjo ankstėti, nes… mokiniai jų užsimanė dar daugiau! Laimė, šį kartą ne man 🙂 Galiu keltis vėliau nei kai kurie kiti šeimos nariai. Tik sąžinė neleidžia mėgautis, kai vienas dirba, o kiti dar tinginiauja. Aišku, tik taip atrodo, nes vis atsiranda papildomų darbų ar turi prisiminti kaip elgtis su dar mažesniais vaikais, kuo jie gyvena, ką mėgsta ir ko ne. Mokymasis visą gyvenimą.
Dažnėja mano vaikų „pamokos“
Kadangi pagal tam tikrą žmonių kategoriją pamokos vyksta tik mokykloje, o nuotolinės, naminės, šeiminės, patyriminės ir visokios kitokios yra nesąmonė, tai galiu teigti, kad mano vaikų pamokos dažnėja – vis dažniau apsilankome mokykloje. Ir vis kitokiais tikslais. Vieną kartą pasimokyt dirbt komandose, kitą kartą tiesiog susitikt. Net ir prisiplanavus visokių veiklų, atsiranda naujų, planuotos pasimiršta… Susipažįsti su kitais žmonėmis, paaiškėja įdomių detalių, atrandi panašių sričių žmonių. O ir temos nuo švietimo iki arklių auginimo, nuo rytinio tingulio keltis iki motyvacijos savo rankomis perstatyti seną dvarą ar namą, nuo šiandien keliuose slidu iki CRM’ų ar ERP… Tėvų socializacija.
Socializacijos tema senesnis mano įrašas su šiek tiek pokyčių iškeliavo truputį plačiau, tai dar vienas nedidelis projektas (kai kuriems galintis virsti dideliu žingsniu), kuris startavo lapų kritimo mėnesį. Bus visko dar daugiau!
Vaikų džiaugsmai pasnigus
O mokykloje, kol tėvai šiltai sėdi kupole ir socializuojasi ar žaidžia vaikų rankomis gamintais žaidimais, vaikai, net ir atvažiavę su mintim „nu jau lauke tai aš tikrai nebūsiu“, išeina į mokyklos kiemą ir dingsta bent porai valandų. Susiranda kalnų, rogutes, pablūdija po miškelius ir pievas kol galiausiai grįžta gal kiek sušalę, bet išsišiepę, laimingi ir žiemą besileidžiančios saulės spalvos žandais. Pagriebia užkandį, greit išpila informaciją, ką matė, kas nutiko, su kuo susipažino ar ko pasigedo ir dingsta jau mokykloje. Kas žaist aktyviai, kas ramiai, kas į knygą, o kas, dar nelabai mokyklinio amžiaus, susisuka ant tėvų rankų ir ramiai aplinką stebi beveik snausdami. Tik kai išvažiuot reikia veidų išraiškos pasikeičia ne į tokias laimingas. Bet visi žino, jau tuoj tuoj bus didelis susitikimas mugėje. Kalėdinė mugė laukiama daugumos. Tiek vaikų, tiek tėvų.
Prasideda prieššventiniai darbai
Kad ir kaip bebūtų, neišvengiu pasiruošimo Kalėdoms chaoso nors dar tik lapkritis. Ne tik dėl tuoj būsiančios vaikų mugės. Nors mėgstu pašiepti prekybininkus besistengiančius kalėdinę atmosferą kurti jau nuo Vėlinių, bet tenka susitaikyti su tuo, kad dovanomis pats rūpintis pradedu ne ką vėliau. O kai kurie darbai turi būti padaryti dar ir lapkričio mėnesį. Pavyzdžiui, kalėdinių lempučių paieškas pradėjau stipriai per vėlai, tad teks džiaugtis tuo, ką pavyko dar rasti. Prie tos „atmosferos“ labai prisideda ir tai, kad, ypač savaitgaliais, parduotuvėse daugiau „žioplinėtojų“. Matyt, ieško idėjų dovanoms. O aš ieškau būtinųjų prekių. Bet džiugina tai, kad jau ateina tas virsmas iš dienų trumpėjimo į ilgėjimą. Jau nedaug liko laukt. Tik vienas mėnuo.
Žiema užklupo rudenį
Lapkričio pabaiga jau aiškiai parodė, kad atėjo žiema. Sniegas, minusas, o kartu ir visos iš to išplaukiančios pramogos ar vargai. Dažną paskutinių lapkričio dienų rytą pradėjau su kastuvu – sniego yra, svarbu laiku jį patraukti iš ten, kur jo norisi kuo mažiau. Deja, ne visi tai supranta.
Nors šio darbingo, greito ir niūroko mėnesio pradžioje dar teko pjauti žolę, o pabaigoje jau kasti nemenką kiekį sniego – lapkritis ir ruduo baigėsi, prasideda žiema. Sezonų kaita kone pagal grafiką. Prasideda šiek tiek aktyvesnis sezonas su daugiau laisvo laiko!
