Šiandien, birželio 26 dieną, vos vos spėdami, todėl pernelyg negalvodami, Seimo nariai priėmė mokesčių pakeitimus. NT mokestis, GPM, PVM… Žiūriu, skaičiuoju ir galvoju, bus šūdas. Visiškas. Juokingiausia, kad tie, kurie garsiai rėkė, kad mokesčių nekels, balsavo už mokesčių pakeitimus, kurie nemažai daliai žmonių reiškia kur kas didesnes mokamas sumas.

NT mokestis

Nekilnojamo turto mokestis, NT mokestis, turto mokestis ar dar visaip kitaip vadinamas mokestis iš esmės man atrodo nepriimtinas. Ypač kai kalbam apie gyvenamą būstą. Iki šiol galiojusi tvarka nebuvo tobula, spaudimas iš Europos, noras surinkti daugiau lėšų gynybai ir ne tik – viskas privedė prie pokyčių, bet, panašu, surenkama bus dar mažiau, o tiems, kurie iki šiol mokėjo NT mokestį už savo prabangesnį būstą geresnėje Vilniaus, Kauno ar Neringos vietoje, galbūt net nebereikės mokėti. Logika? Nėra.

Iš esmės, NT mokestį mes jau mokame. Pasižiūrėkit į savo sąskaitas už atliekų išvežimą. Kad ir kur beturėtumėte kokią lūšnelę, yra fiksuotas mokestis už turto vienetą. Štai Ignalinos r. per metus tenka sumokėti 50,28 €. Neseniai plito būsto mokestinės vertės medianų lentelė, pagal kurią 2025 metais Ignalinos rajono būsto mediana yra 6050 €. Tai reiškia, mokamas kiek didesnis nei 0,8% NT mokestis. Ir jis skaičiuojamas nuo pirmo euro. Net jei neturi šiukšlių. Turi du būstus? 100€ / metams. Kiekviename rajone įkainis skiriasi, bet svyruoja apie 2-5€ / mėn. už turto objektą. O soduose jis gali būti ir dar didesnis, nes, anot šiukšlininkų, ten su infrastruktūra dar sudėtingiau. Tik nesuprantu, kuo sudėtingiau aptarnauti bendrus konteinerius nei surinkinėti individualius per vos privažiuojamus kaimus…

Galėjo apmokestinti prabangų turtą, o ne gyvenamą būstą

Pagal naują tvarką pagrindinis būstas bus apmokestinamas nuo 450 tūkst. eur (jei tai bendras sutuoktinių turtas – 900 tūkst.) Tai gana prabangus būstas, net ir Vilniuje, nes tai ne rinkos, o mokestinė vertė, kuri, įprastai, gerokai žemesnė už realią. Kartais net ir kelis kartus.

Skelbimuose galima rasti parduodama namą nelabai toli Vilniaus už daugiau nei 1,8 mln. eurų. Jo mokestinė vertė, pagal 2021 vertinimą yra vos 113 tūkst. eurų. Na, net jei būtų vertinama pagal matytas soc. tinkluose lenteles, šiųmetis vertinimas bus apie 200 tūkst. eurų. Perki namą už beveik 2 mln. eurų, bet jis nėra apmokestinamas. Pagal seną tvarką jau pretenduotų mokėti NT mokestį.

Antras ir visi kiti būstai bus apmokestinami nuo 50 tūkst. vertės. Į tai įeina ir garažai, sandėliukai, sodai, vasarnamiai – viskas, kas turi statusą nekilnojamas turtas. Faktas, kad nemažai nuomotojų, gyvenančių užmiestyje, kur NT vertė mažesnė (ypač jei namas renovuotas, o ne naujai statytas), savo pagrindiniu būstu pavers butą Vilniaus senamiestyje, kuris šiaip jau booking’e ar airbnb pinigus uždirbinėja, o „papildomas“ turtas bus arba labai minimaliai, arba visai neapmokestintas.

Kur kas logiškiau skambėtų prabangos mokestis. Tai galėtų būti ir NT objektai, kurie yra prabangos prekė: vilos, prabangūs, didžiuliai būstai senamiesčiuose, dangoraižiuose, pajūryje, ant ežero kranto. NT objektai, kurie nėra skirti gyventi nuolat, bet yra prabangūs ir brangūs. Galbūt net NT kitose šalyse. Taip pat, tokio mokesčio galėtų sulaukti ir prabangūs automobiliai, galbūt kelios turimos jachtos ir panašūs prabangūs „žaisliukai“. Sudėtinga? Taip. Bet taip būtų bent kažkokia logika, nors ir tai nesu didelis tokių mokesčių gerbėjas – perkant tokius dalykus sumokami jau ir taip nemaži mokesčiai, tarp kurių ir pajamų, PVM, pilamas kuras su akcizais ir t. t. Ne iš oro perkami tokie daiktai.

Tačiau juokinga ir akivaizdu, bandoma sau patoginti ir savo pinigus saugoti, pagrindiniu būstu galės būti laikomi ir sodo namai, dirbtuvės, kitos paskirties NT objektai. Jei siekiama mažinti piktnaudžiavimą būsto, kurio pagrindinė paskirtis nėra gyvenamoji, statybas, tai tokie sprendimai tikrai to nedaro. Ne vienas Vilniaus (ir ne tik) naujos statybos daugiabutis iš esmės yra „viešbutis“ ar ofisai. Skatinama ir toliau taip statyti, nes tarp eilučių buvo pasakyta, kad tai gali būti gyvenama erdvė.

GPM tarifai – užuominos į progesinius mokesčius?

Progresiniai mokesčiai iš esmės skatina neuždirbti daugiau, todėl nesu jų fanas. Mokesčiai turėtų būti visiems vienodi su galimomis lengvatomis ir išimtimis itin jautrioms grupėms (neįgalieji, pensininkai, vaikai). Deja, bet Seimas yra linkęs pritarti tipiniams rinkėjams – turtinguosius apmokestinti maksimaliais tarifais. Skirtumas tas, kad daugiausiai uždirbantys turi žinių ir galimybių mokesčius švariais ir ne visai švariais metodais susimažinti, tuo tarpu dirbantys kažkam nuo 8 iki 5 tokių galimybių dažniausiai neturi.

Tikėtina, kad esant gerokai didesniam GPM’ui rečiau matysime didelius darbo užmokesčius. Pinigai kišenes papildys kitomis formomis, ne per darbo užmokestį. Sulėtėjęs atlyginimų augimas atislieps ir tiems, kurie uždirba mažiau.

GPM tarifai bus 20, 25 ir 32 procentai. Iki TREČDALIO pajamų vien tik GPM’ui, o kur dar mylima SoDra (VSD + PSD). Iki 36 vidutinių atlyginimų (VDU) arba iki maždaug 84 tūkst. eurų per metus galios 20%, tarp 36-60 VDU (iki 140 tūkst. eur) bus 25%, o nuo 60 VDU – 32% tarifas. Iš esmės, trečdalio nebus, nes 32% tik tai daliai, kuri viršija tuos 140 tūkst. eurų. Bet kuriuo atveju, gauti milijoną per metus bus brangu.

Įdomumo dėlei, šiandien gauti 10 tūkst. eurų atlyginimą „ant popieriaus“ reiškia gauti 6050 eurų „į rankas“. Grubiai 40% apmokestinimas. 20 tūkst. eurų tampa 12100. 2026-aisiais jau bus tik apie 10900 eurų. Artėjama prie 50%. Skamba kaip dideli pinigai, tokie darbo užmokesčiai retai kada gaunami, bet jie yra ir siekiamybė turėtų būti, kad jų būtų kuo daugiau. O bus mažiau, skirtumas iškeliaus kokiu nors kitu būdu, pvz., dividendais, akcijomis, dovanomis, kelionėmis, automobiliais… Ne viskas legalu, bet taip vyksta jau dabar ir tikrai nemažės.

Išimtys ūkininkams ir kiti keistumai

Labai nustebino išimtys ūkininkams. Jiems bus taikoma kitokia sistema – atskira valstybė. ŽŪ veikla užsiimančių asmenų pajamos iki 60 VDU (140 tūkst. eurų) bus apmokestinamos 15% tarifu (ir dar taikomas tas kiek keistokas ir painus mokesčių kreditas), o viršijančios – 20%. Kitaip tariant, milijonas iš žemės ūkio ir milijonas iš pamokų apmokestinami visiškai skirtingai. Mokytojų trūksta, ūkininkų… negirdėjau 🙂

Tokios išimtys buvo argumentuojamos labai įdomiai ir pagrindinis dalykas – nestabilumas ir sezoniškumas. Juokinga, nes ūkininkai tokie neūkiški, kad net nesugeba susitvarkyti su savo finansais, negaba planuoti ateities. Pernelyg daug esu susidūręs su tais stambesniais (net ne labai stambiais) ūkininkais, kuriems viskas visada blogai ir labai prastai finansiškai: 120 tūks. eurų vertės asmeninis automobilis sau, ne ką pigesnis žmonai, naujas butas Vilniuje pirmakursiui studentui, mėnesio atostogos šiltuose kraštuose (ne Turkijoj ir ne Balyje, kur pigu), iš principo perkami sklypai, kad kitas nenupirktų ir kitos „šiek tiek kainuojančios“ detalės rodo, kad atsimerkus ne visaks taip tamsu. Čia toks bendras ūkininkų (daugumos, ne visų) bruožas didžiojoje dalyje Europos.

Juokinga, kad komentaruose žmonės (dažniausiai iš provincijos, vyresnio amžiaus) gina ūkininkus, kaip jiems sunku, kaip jie dirba nuo aušros iki sutemų. Taip, jų darbas turi specifinių detalių, kurios vieniems tinka, kitoms ne. Tik dauguma tų stambių ūkininkų, kuriems mokesčių reformos aktualios, nedirba patys nuo aušros, nekrauna mėšlo šakėmis ir gal net savo laukus ne visus žino. Jie samdo žmones. Jie dirba su nauja, modernia įrangą, kurią, tikėtina, finansavo jiems taip gyvenimą bloginanti Europos Sąjunga.

Sezoniškumą ir daug iššūkių patiria ir kitų sričių verslai: švietimas, stovyklos, vestuvių organizavimas, Palangos verksniai, laivų nuoma… Kodėl ten išimčių nėra? O ir pajamos, šiose srityse, gerokai mažesnės nei daugumos ūkininkų. Lygesni už lygius? Galų gale, ankstesniuose rinkimuose į Seimą yra pakliuvę ir 15 ūkininkų. Tad jie turi „savų“ ten.

Puikūs ūkininkų pavyzdžiai

Didelė dalis stambių ūkininkų GPM moka labai vangiai. Tą puikiai parodo VRK pateikiamos deklaracijos, ypač savivaldos rinkimuose galima rasti perliukų, bet netrūksta ir į Seimą.

Dabartinis ŽŪ ministras Ignas Hofmanas 2019 m. kandidatuodamas nurodė gavęs 160 tūkst. eurų pajamų ir mokėjęs 95 eurus pajamų mokesčio. Įdomus tarifas 🙂 Net atmetus leidžiamus atskaitymus, NPD, jis turėjo kažkokiu būdu pragyvent iš labai minimalių pajamų visus metus. Sakyčiau, kad žmona išlaikė, bet nurodė, kad nevedęs buvo. Minimalūs žmogaus poreikiai, ką užsiaugina, tą ir valgo. Tarkim.

Didėja ribos verslo liudijimams

Fiksuotas 15 proc. mokestis bus ir taikomas pajamų legalizavimo formai, kuri jau seniai turėjo būt užmiršta – verslo liudijimams. Toks fiksuotas mokestis galės būti mokamas tol, kol pajamos neviršys 50 tūkst. eurų. Kyla nežymiai, vos 5 tūkst. eurų, nors jau senokai buvo kalbama, kad verslo liudijimai iš esmės yra blogas dalykas. Man iš viso nesuvokiama, kodėl dar galima užsiimti kažkokia veikla, kur sumoki iš esmės fiksuotą mokestį ir nesvarbu, uždirbai 1000 ar 5000 eurų. Yra labai puiki alternatyva – individuali veikla pagal pažymą. Kiek uždirbi, nuo tiek ir susimoki.

Grįžta PNPD

Kas darbinę patirtį skaičiuoja jau dviženkliais skaičiais, turbūt dar pamena tokį stebuklą kaip papildomas neapmokestinamų pajamų dydis. Jis buvo taikomas turint vaikų, tačiau jo buvo atsisakytą įvedus vaiko pinigus. Dabar Nausėda kartu su žemaitaitininkais nusprendė grąžinti PNPD, bet nepanaikinti vaiko pinigų. PNPD iš esmės yra geresnis dalykas nei universali išmoka visiems vaikams, nes tai skatina dirbti tėvus. Teoriškai, tie papildomi 87 eurai už vaiką reikš maždaug 200 papildomų pajamų kasmet (mano atveju x3, tai 600, turbūt). Įdomu, ar bus taikoma vienam iš tėvų, abiem, per pusę ar kaip. Nesigilinu per daug, nes įsigalios tik 2027 metais, tad iki to dar gali ne kartą pasikeisti.

Valstybei didelis nuostolis, o šeimoms minimali nauda. Tikrai nereikėjo, bet ačiū, viena ranka atima, kita duos kažkiek – pasistumdysim pinigais su valstybe.

Dalis mokestinių pakeitimų jau buvo priimta

Cukraus mokestis

Nuo naujų metų saldūs gėrimai turės akcizą, kuris vadinamas cukraus mokesčiu. Akcizo dydis, o kartu ir galutinė gėrimo kaina, priklausys nuo pridėtinių cukrų kiekio. Litras gėrimų brangs nuo 0,09 iki 0,25 eur, tad tai nebus labai žymu, galbūt sumažins minimaliai nesveikų gėrimų vartojimą tarp vaikų, paauglių, privers susimąstyti mąstančius, o biudžetą papildys. Nematau didelio blogio tame, vienintelis dalykas – įdomu kaip bus su gėrimais, kurie pilni dirbtinių saldiklių, o ne cukrų. Natūralesni gėrimai galės pretenduoti pakeisti mažiau sveikus. Arba visi bus siūlomi su kažkokia neaiškia alternatyva „apeinant“ cukraus mokestį.

Galima buvo ir šokolado, kavos, bulvių traškučių, varškės sūrelių ir saldžių bandelių mokesčius įvesti. Tikrai nepakenktų. Apmokestinčiau ir „ekologiškas“ daržoves, keliaujančias iš Peru, Madagaskaro ar Pietų Korėjos. Iš principo, nes nė velnio nebėra jokios ekologijos tokiose maisto kelionėse.

Draudimo mokestis + žemesnės ribos dėl sveikatos draudimo

Vienas keisčiausių siūlymų, kuriam buvo pritarta – papildomas 10% mokestis ne gyvybės draudimui. Čia yra visiškas WTF. Išimtys yra TPVCA draudimui ir… ūkininkams! Jei draudimas susijęs su pasėliais ar augalais, mokestis netaikomas. KASKO, būsto draudimas, kuris įprastai yra privalomas, jei būstas perkamas su paskola, asmens sveikatos draudimas (tiek kai moka darbdavys, tiek savanoriškas) kainuos 10% brangiau. Mano atveju tai yra nemenka suma per metus, nes turime labai daug įvairių draudimų: apdrausti visi automobiliai Kasko draudimu, turime papildomą sveikatos draudimą, už kurį mokame patys, o ne darbdaviai, draudžiame savo būstus. Aukščiau minėtas PNPD man tiek neatneš, kiek išneš papildomas draudimo mokestis.

Visos skatinimo priemonės drausti savo turtą, pasirūpinti netikėtumais, išvengti didelių nuostolių įvykus nelaimei yra gesinamos papildomo mokesčio. Vilniuje sprogimo daugiabutyje metu didelė dalis to namo šeimų liko be savo namų, labai daug buvo neapsidraudę. Po tokio papildomo mokesčio, kas žmogui yra tiesiog didesnė kaina, apsidraudusių bus dar mažiau. Ar aš drausiuos? Taip, nes man taip yra saugiau, ramiau ir netgi apsimoka kai kuriose situacijose. Bet tikrai nesidžiaugsiu vėl pakilusiomis kainomis. O juk buvo kalbų, kad draudikus reikia pažaboti, žmonės nesidraudžia, nes kainos neadekvačios.

Per mėnesį maždaug +25-30 eurų nėra daug, bet ir nemažai. Tuolab, sveikatos draudimas kasmet vis pabrangsta ir be papildomų mokesčių, o elementariai ir dėl amžiaus.

Darbdaviai irgi norės vis rečiau siūlyti sveikatos draudimą savo darbuotojams, nes šiandien jau jis yra ribojamas gana stipriai, o nuo naujų metų be +10% mokesčio arba pakilusios kainos dar ir riba, iki kurios jis neapmokestinamas kaip darbuotojo darbo užmokestis, bus sumažinta iki 350 € / metams. Už tokią sumą labai jau minimalus draudimas. Mano draudimas kainuoja gerokai daugiau ir tai norėtųsi šiek tiek didesnių limitų, daugiau paslaugų. Vienas maksimaliausių variantų kainuoja apie 2000 € / metams. Tai 6 kartus daugiau nei riba.

Didėja ir pelno mokestis

Nuo 5% ir 15% pradėjęs vis po vieną procentą pakyla pelno mokestis. Nuo kitų metų jis bus 7% ir 17%. Tai mažiau skaudus mokestis, nes jis mokamas nuo pelno, tačiau vis tiek skatina ieškoti spragų ir landų, kaip susimažinti tą pelną. Nemanau, kad dėl pelno mokesčio daug pykstančių bus, bet bendrai kiekvienas kylantis mokestis, kad ir po mažą procentą, sudarys apvalią sumą.

Nebeliks lengvatų šildymui

Pagaliau ištaisoma sena klaida ir nebelieka PVM lengvatos šildymui. Šildymo PVM fiziniams asmenims buvo 9%, tačiau lengvata galiojo toli gražu ne visais atvejais. Pavyzdžiui, jei šildaisi autonomiškai, bet ne malkomis, o elektra (skatinami oras-vanduo, oras-oras, geoterminiai ir kt.) – moki 21%. Karštas vanduo lygiai taip pat, jei turi privilegiją (nors dažnu atveju tai trūkumas) ir gauni iš centralizuotų sistemų – moki 9% PVM, o jei vanduo šyla namuose, boileryje, tai moki jau 21% PVM. Sąžininga? Ne. Dalis atnaujintų individualių namų būtent ir perėjo iš kieto kuro į elektrą naudojančius šildymo būdus. Atsinaujinai, tapai gamtai draugiškesnis ir nukentėjai finansiškai.

Lengvatos šildymui skatina atsisakyti renovacijų arba jos daromos labai paviršutiniškai, siekiant kuo pigiau užsidėti varnelę. Manau, kad senų namų renovacijos turėtų būti daromos taip, kad būtų maksimaliai išspaudžiama nauda. Bet vos vienas kitas daugiabutis karštą vandenį ruošia kolektorių pagalba ar apšvietimui, liftui naudoja saulės energiją. Liūdna, nes neišnaudojami didžiuliai tiek stogų, tiek fasadų plotai. Dažniausiai renovacija yra tik naujai aprengtas pašiltintas fasadas ir atnaujintas šiluminis mazgas. Sutaupymas minimalus, problemų daugybė.

Keičiasi ir kiti PVM tarifai, didėja nelygybė

Kai kurios lengvatos mažėja. Jau prieš kurį laiką dingo PVM lengvata maitinimo įstaigoms, dabar 3% auga PVM’as turizmo paslaugoms, apgyvendinimui, menui, renginiams, keleivių vežimui. Bėda, dalis turizmo, apgyvendinimo įstaigų nėra PVM mokėtojai, todėl jie gali siūlyti 12% pigesnes paslaugas. Manau, kad paslaugų sektoriuje neturėtų likti tos keistos situacijos, kai vienas yra PVM mokėtojas, kitas ne. Prekyboje kiek paprasčiau, nes išlaidos dažniausiai yra PVM apmokestinamos, o paslaugose to yra mažiau. Renginių srityje netgi galima matyti, kaip kuriamos įmonės dėl vieno renginio – taip kartais išvengiama prievolės registruotis PVM mokėtoju, jei renginio apyvarta nėra labai didelė.

Tiesa, ne viskas auga – žurnalai, laikraščiai ir knygos bus apmokestinti 5% vietoj 9%. Šiais skaitmenizacijos laikais truputį keista, jog skatinama spauda. Vėlgi, akivaizdu, kas yra rinkėjas.

Reforma dėl reformos, o nauda?

Ar pajus kas nors naudą? Abejoju. Mokesčių kėlimas labai retai atneša tos naudos, kurią deklaruoja iniciatoriai. Prisiminus LSDP rinkimų programą, ten buvo daug skambių frazių, susijusių su mokesčiais. Pavyzdžiui, Lietuvoje surenkamų mokesčių santykis su BVP yra vienas mažiausių ES. Ar pakėlus mokesčius tai pagerės? Taip, nes gali sumažėti BVP. Nors realios naudos tikrai nebus. Dargi jie rašė, kad įgyvendins mokesčių sistemos pakeitimus taip, kad ji būtų stabili, o pokyčiai nuspėjami. Vien tai, kaip atrodė NT mokesčio siūlymai ir derinimai, kaip keitėsi mintys dėl GPM rodo, kad jokio stabilumo nėra ir nebus. Netgi dabar, pritaikius išimtis žemės ūkiui, buvo kalbų, kad rudenį jau bus inicijuojami pokyčiai, pataisymai. Kokie tiksliai – neaišku. Dar jie savo programoje žadėjo naikinti perteklines lengvatas, bet patys įvedė papildomas lengvatas ūkininkams, kurie ir taip turi daugybę, bene daugiausiai iš visų sričių, lengvatų.

Pirminiai NT mokesčio variantai buvo siejami su savivalda, bet galiausiai savivalda liko beveik be nieko, tad ir žadėtas savivaldos ekonominis ir finansinis savarankiškumas eina šuniui ant uodegos. Gal ir gerai, nes savivaldai bandoma atrišti rankas grobstyti lėšas be atsakomybės. Tapinas ir STT puikiai parodė, kokio mąsto problema, bet Seime bandoma skintis kelią atsakomybei švelninti. Kaip tai iš viso gali būti sprendžiama ir prieiti balsavimo stadiją – neįsivaizduoju. Jei grindys 450 tūkst., tai kai kuriose savivaldybėse turbūt nebus nei vieno apmokestinamo objekto.

Su drakoniškais mokesčiais dažniausiai niekas nieko nelaimi. Prieš gerą dešimtmetį tai parodė Prancūzijos valdžia, įvedusi kosminius, net 75% siekiančius, mokesčius patiems turtingiausiems (virš 1m eurų pajamų per metus). Ką padarė milijonieriai? Formaliai jie emigravo. Iš seniau Prancūzijoje galiojo ir papildomas mokestis turtui (ne tik NT), viršijant milijoną su trupučiu. Pasekmės pasijautė neigiamai, nes daug turto buvo „perkelta“ į kaimynines šalis, sulėtojo BVP augimas, nuostolis viršijo planuojamas surinkti pajamas. Milijonieriai finansiškai emigravo į mokesčių rojaus šalis. Lietuvoje neturim tiek turtuolių, kiek jų yra kitose šalyse, bet iš jų klaidų pasimokyti net nebandome. Net senoji patarlė aiškiai sako, kad „geriau žvirblis rankoj, nei briedis girioj“. Ne visada sutinku, bet šiuo atveju tikrai būtų geriau.

Įdomu, kada sulauksime pirmų pokyčių šioje nevykusioje mokesčių mini reformoje.