Įsigyti būstą nėra lengva. Dažniausiai įvardijama problema – finansai, bet net ir šį iššūkį išsprendus namus įsigyti gali būti komplikuota. Nors šiemet pagaliau pavyko gauti raktus (nors 100x svarbiau – dokumentus), bet kelionė iki to buvo labai įdomi ir vingiuota. Dar vieno blogo apie rekonstrukcijas, remontus ir kitus reikalus nebus, nes norisi baigti kuo greičiau, o ne skirti milijoną valandų filmavimui, fotografavimui ir sudėliojimui. O ir nedarysim taip gražiai kaip dauguma įtakotukų.

Nuo pirmų paieškų iki paskutinio parašo pas notarą ne kartą 180 laipsnių vertėsi ir paieškų kriterijai. Su mintim, kad gal taip bus paprasčiau, gal bus geriau. Keitėsi ir finansinė situacija, vizija, teko kelis kartus nusileist ant žemės, o kartais ir griežčiau apsibrėžti raudonas linijas. Svarbiausia, išmokome kelias pamokas. Vienas labiau savo kailiu, kitas kaip svetimas.

Nei nuotraukų, nei skelbimų iš „ok, šitą perkam“ nekelsiu.

Nusistatyti kriterijus – labai svarbu

Mes turėjom labai specifinių kriterijų. Dalis jų gali pasirodyti labai neįprasti ir net priešingi tiems, ko ieško dauguma. Pavyzdžiui, ieškodami sklypo vengėm tų, kurie yra ežerų pakrantėse. Vasarnamiui, sodybai – gal ir neblogas pasirinkimas, bet nuolatiniam gyvenimui daugiau trūkumų nei privalumų. Vengėm kai kurių rajonų ir siekis buvo, jog artimiausia miesto statusą turinti gyvenvietė nebūtų nei Vilnius, nei Kaunas, kad ir kaip nelogiškai tai skambėtų, nors atstumas iki šių dviejų miestų buvo svarbus.

Dėl aktyvaus judėjimo mums buvo aktualus kelių priežiūros lygis. Kartais randi visai įdomų variantą prie puikiai atrodančio naujo kelio, bet jis yra 5 priežiūros lygio. Ką tai reiškia? Tai yra itin prastai prižiūrimi keliai tiek valymo, tiek remonto prasme. Vienu tokiu keliu važinėju gana dažnai, bet tik vasarą. Bet net ir ta viena bjauri gili duobė apynaujame kelyje, nors ir pažymėta, prabuvo netvarkyta gerus metus. O ir sutvarkyta atmestinai. Prisivengėm ir žvyrkelių, kuriuos „atleisdavom“ tik visiškiems vienkiemiems ir ne itin ilgus kelius. Deja, tokių vertų dėmesio pasiūlymų buvo labai mažai.

Jei skelbime yra frazės apie parduodamą „mylėtą šeimos sodyba“ – galima bėgt kuo toliau. Dažniausiai bus:

• visiškai apleistas namas, nors aplinka ir labai jau iščiustyta.
• neadekvati kaina, nes gaila parduoti savo vaikystės namus
• daugiau nei vienas savininkas, o tai komplikuoja pirkimo procesą

Aišku, kiekvienas atvejis, kiekvienas pasiūlymas yra visiškai unikalus ir kartais netgi vertinome tai, kas mums buvo gerokai per brangu ar visai ne ten, kur įsivaizduojam save. Net ir sodo namus žiūrėjau, nors sodo bendrija man yra keiksmažodis. O dabar keli variantai, kuriuos buvo nuspręsta pirkti arba laiku sustota.

Pirmas bandymas – sena sodyba Molėtų r.

Gana nebrangiai, patogus sklypas, tikrai gera vieta. Ežeras netoliese, bet atokiau (už miškelio), o visai greta ir didžiuliai Molėtų ežerai. Namas griautinas, bet susitaikėm su statybų vargais. Tik pardavėjas pasirodė labai keistas. Jau kaip ir sutarėm dėl pirkimo sąlygų, bet iki „notaro pasikonsultuot“ jis važiavo ir važiavo, rytoj ir rytoj. Taip ir nenuvažiavo.

Šiandien tas sklypas jau yra kažkaip performuotas. Tuo adresu veikia nauja įmonė. Matyt, pasimatavo realius šansus parduot, pasvėrė ir nusprendė kažką kito daryt. Molėtų rajonas gana paklausus ir kainos ten neretai prasilenkia su realybe, tad gal savininkai palygino kainas su kaimyninėmis sodybomis, o gal tiesiog apsigalvojo. Bet negi sakysi tiesą, geriau „eiti pas notarą rytoj“.

Antras bandymas (pusiau) ir klasikinė taisyklė: jokių pažįstamų

Beieškodami gavom labai įdomų pasiūlymą įsigyti namą, kuris mums ne visai tinkamoje vietoje, gerokai per brangus, bet siūlomas gerokai pigiau nei viešai ir su galimybe susimokėti per neapibrėžtą laiko tarpą be banko įsikišimo. Gražios, patrauklios apylinkės, namas renovuotas, aplinka išlaižyta, bet… Skyrybos, dramos ir net apžiūrėti nepavyksta dėl visokiausių dramų melodramų. Tik patampėm gumą su visokiom savo vizijom, idėjom ir skaičiavimais, ar tikrai protingas sprendimas. Ne, matyt, ne protingas ir likimas pakreipė tinkama, nors jau pernelyg sausa, vaga. Dar vienas redflag’as – parduodmas sklypas gerokai mažesnis nei suformuotas, o to aš vengiu.

Trečias bandymas pirkti

Nepaisant visokių tarpinių apžiūrų, nuolatinio budėjimo skelbimų portaluose, galiausiai radom kažką įdomesnio. Nors degė du red flag’ai:

1. Ignalinos rajonas
2. Saugoma teritorija

Pasiėmėm raktus iš pardavėjos buvusio vyro 🙂 Jau darosi įdomu, bet niekeno netrukdomi važiuojam apžiūrėti. Jis įrenginėjo dar vieną jų parduodamą naują namą-sodybą. Paklausiau, ar verta investuot savo laiką ir baigt jau tas detales prieš parduodant, sakė, kad parduotų netvarkydamas, gal pigiau, bet „su tom bobom, prasidedi, apsigalvoja, prisigalvoja… Geriau jau neturėt su jom reikalų“. Nelabai kreipiau dėmesį į jo frazes tokias, bet visgi reikėjo.

Apžiūrėjom, dydis, būklė tiko, lokacija su klaustuku, bet aplink tikrai gražios Aukštaitijos NP vietos truputį paperka. Dar sužinojom, kad besiribojantis sklypas galbūt būtų parduodamas ir už neblogą kainą, visai sugundė. Pasvėrėm už ir prieš, nusprendėm pirkt. Kainos derybų nemėgstu, bet pavyko šiek tiek ją susimažinti, visgi reikėjo nusimatyti šiokį tokį rezervą būtiniem darbam iš karto (daug ko pardavėja net negalėjo atsakyti, nes nieko nežino apie namą). Sutarėm, laikas pervesti avansą ir… linksmybės prasideda. Gerai, kad viskas vyko dar tą pačią dieną ir nereikėjo laukti savaitėmis, kol teiksis pasakyti ne:

Praėjo daugiau nei pusė metų ir tas namas vis dar parduodamas. Skelbime nurodytas tas pats numeris moters, kuri sakė nebetarpininkaus. O ir kaina jau net mažesnė nei buvom sutarę. Gobšumas, noras išspausti maksimumą yra rizikingas ir tai labai gerai pasimatė šioje situacijoje. Ji buvo tikra, kad parduos labai greitai ir brangiau, tas jautėsi dar kalbant telefonu.

Buvęs (lyg) vyras buvo velniškai teisus, tik neabsoliutinant, o konkrečiu atveju.

Ketvirtas – jau su avansu

Tęsiasi paieškos, kaip „nėra ką apsirengti“ taip ir „nėra ką pirkt“, nors įsimintų skelbimų triženklis skaičius. Važiavimų po visą Lietuvą (ok, ribotą dalį, apibrėžtą gana griežto nusistatymo, kur tikrai nenorime gyventi ir kur jau per toli nuo visur), analizavimų vien iš nuotraukų ir aprašymų – visko jau tikrai gana daug. Galiausiai pasitaiko proga pakeliui apžiūrėti vieną namą, kurio aprašymas buvo gana prastas ir tik atsitiktinumo dėka pamačiau, jog žemės sklypas yra gerokai didesnis nei nurodyta skelbime. Apsidžiaugiau, bet galiausiai tai ir buvo bėda.

Namas tiko, lokacija labai gera, aplinka ne itin, bet išsprendžiama vien tik didelio sklypo dėka. Ir būtent sklypas pakišo koją, nes žemės ūkio paskirties žemės pardavimo metu kaimynai ūkininkai turi prioritetą. Taip nutiko ir šį kartą – kaimyninių sklypų savininkai nusprendė, kad juos domina pasiūlymas, jie turi prioritetą ir perka patys. Netgi, anot pardavėjų, pasiūlė daugiau pinigų ir pirko su visu namu. Gal laimėjo ir kažkoks gobšumas, galbūt iš tiesų kaimynai tarpusavyje konkuravo dėl sklypo keldami kainą, bet klasikinė situacija – kol „kabo“ skelbimas ūkininkų tie sklypai nedomina, bet vos tik atsiranda pirkėjas, jokio svetimo neįsileis bet kokia kaina (tie patys ūkininkai, kur amžinai verkia kaip jie bankrutuoja). Jau esame su tuo susidūrę iš kitos pusės, koją kišo NT brokeris, turintis ūkininko pažymėjimą. Šiai dienai įstatymas pakeistas ir tokie pseudo ūkininkai prioriteto teisės nebeturi, džiugu dėl to, bet mūsų pirkimas neįvyko dėl kaimynų. Keista, bet pats namas toliau stovi tuščias, nematau ir skelbimų pačio namo su mažiuku namų valdos sklypu, nes 99% atvejų tas namas ūkininkam tik nereikalingas turtas. Bet valgyt neprašo. Labiausiai gaila sugaišto mėnesio, kol „kabojo“ pranešimas apie parduodamą ŽŪ sklypą NŽT sistemoje.

Penktas kartas nemeluoja

Griežtai pravalytas įsimintų skelbimų sąrašas. Atmesta didžioji dalis skelbimų, ypač su rąstiniais namukais, kurių likimas tik griauti ir perstatyti. Tai tikrai nepalengvina paieškų. Bet už akių užkliuvo jau ilgėliau esantis skelbimas, senokai atnaujintas, bet parduodamas brokerio. Skambinam. Yra. Tiesa, tam pačiam brokeriui esu skambinęs anksčiau dėl labai įdomaus namo už labai gerą kainą. Pasirodo, ypatingai senas skelbimas, per klaidą atkurtas iš backup’o. Nujaučiau, kad gali būti taip pat, bet šį kartą išgirdau siūlymą atvykti apžiūrėti.

Ta proga tame pačiame kaime vienu metu apžiūrime du namus, abu parduoda skirtingi brokeriai. Skirtumas – vienas neturi jokio sklypo (nesuformuotas), stogas bėga, vidus išgriautas, kažkas lyg bandyta daryti, bet iš esmės, net sienos atrodo nekaip. Suformuoti maksimaliai galima kokius 10 arų, o griūvantis ūkinis pastatas lieka kitapus gatvėles (ja naudojasi gal 5 namai). Pusės informacijos skelbime net nebuvo. Kitas – brangensis, bet yra viskas. Tiesa, užsidega raudona vėliavėle – sklypo paskirtis žemės ūkio, bet, patikina brokeris, prieš pardavimo įforminimą paskirtis bus pakeista. Šiek tiek derybų iki mums priimtinos sumos, sutariam dėl pirkimo, nors, kaip vėliau paaiškėjo, namas perkamas iš 5 savininkų. Čia yra baisiausias įmanomas scenarijus, bet brokeris padarė stebuklą ir sugebėjo su visais suderinti. Nors ir buvę savininkai pasirodė adekvatūs žmonės, o ne iš kosmoso nusileidę paveldėtojai. Avansas, ilgas laukimas (dėl paskirties keitimo), su nuotykiais pasirašoma pirkimo sutartis pas notarą (kai tarp sistemų dingsta 1 kv. metras sklypo) ir po daugiau nei 2 metų aktyvių paieškų turim naujus namus.

Galbūt neverta vengti brokerių

Iki šiol truputį vengdavau brokerių, nes dažnai tai yra aukštesnė kaina, mažesnė tikimybė, kad kaina sumažės (daugumos įsimintų skelbimų kainos per laiką tik kyla, o su kai kuriais brokeriais pabendravus buvo labai gražiais ir saldžiais žodžiais paaiškinta, kad kainos negali nuleist, nes ir taip parduoda labai pigiai, nors iš tiesų tai gerokai užlaužę). Bet kai kuriose situacijose yra priešingai, brokeriui nėra jokios naudos važinėt ir rodyt tuos namus ar sklypus, jis turi interesą kuo greičiau parduot ir pasiimt savo atlygį, todėl jau sutarus dėl kainos nebūna (na, bent jau mažiau šansų) varymų, kokia mama kvaila, nebūna važiavimų iki notaro mėnesį ir kitų truputį vaikiškų žaidimų.

Rinktis reikia labai atsargiai

Beieškant sau tinkamo varianto tikrai buvo įdomių, gundančių variantų, bet vis išlįsdavo kas nors nenormalaus. Pavyzdžiui, visiškai nauja statyba (formaliai rekonstrukcija), nors ir nebaigta, bet namo plotas gerokai virš 80 m2. Ar yra dokumentai rekonstrukcijos? Ne, pradėta savavališkai, gal užklius kam nors, gal ne. Skelbimas kabo metų metus, kaina nekrenta, žmogus padarė didelę klaidą, pradėdamas kone naujo namo statybą be jokių leidimų, o dabar nori atgaut įdėtas lėšas. Brokeris net nelabai varginasi parduot ar kažką siūlyt, pats supranta, kad arba atsiras kam reikia tos vietos ir gal net viską iš naujo griaus ir statys, arba tiesiog „kabos“ tas skelbimas ir tiek. Užtektų vieno kaimyno skambučio ir pirkinys labai pabrangtų ir apkarstų.

Vienas pirmųjų tikrai sugundžiusių variantų už labai neblogą kainą pakerėjo savo privatumu ir atmosfera. Miškai ir pelkės aplink (taip taip, pelkė turi minusų), jokio žmogaus, jokios galimybės žmogui prieiti kitaip nei tik tuo vienu keliuku. Tiesiog pasaka. Jei būtų benk kiek arčiau miesto ir padoresnio kelio, turbūt jau būtų mūsų, nes buvom apakinti viso to kaifo. Namas griautinas, ūkiniai pastatai prastos būklės, privažiavimas – tragedija. Tas atbaidė. Tragedija tiek, kad ne tik keli km žvyrkelio, kurie Lietuvoje prižiūrimi labai prastai, bet dar nuo žvyro vingiuoja keliukas per pelkę. Keliukas siauras, jokios vietelės apsisukti ar prasilenkti (na, čia tikimybė, kad to reikės artima nuliui), bet po lietaus ten gali būti visiškai nepravažiuojama. O ir investuoti į keliuką gali būti sudėtinga ne tik dėl finansų, bet ir dėl to, kad kelias jau priklauso nebe tau. Atidėjom kaip variantą Nr. xxx.

Gundo ir atbaido

Tokių privačių, įdomių namelių galima rasti nemažai. Vienas toks visai arti prie judraus kelio, bet ant kalnelio ir taip, kad to kelio beveik nesimato. Tvenkinys, kurio iš karto net nepastebėjom ir atlikti įdomūs remonto darbai, kurie sutaupo nemažai lėšų. Pakliuvo į rimtai svarstytinų sąrašą, bet išlindo keli dalykai: parduodamas sklypas gerokai mažesnis nei iš tiesų suformuotas. Pirkti sklypo dalį, namo dalį ar kitokią dalį – vargo pirkimas. Tokių variantų dažnai išlenda, tad visada reikia pasitikrinti tikrą sklypo dydį, verta pasižiūrėti ar jis suformuotas, ar matavimai nėra tik preliminarūs. Visokių stebuklų pilna, nes žmonės gyvena ir nesuka sau galvos, kad sklypo neturi, kad ribos belenkaip eina. Neretai net ir nesupranta skirtumo. Kiti net tvartus pasistato taip, kad pusė jo pakliūna į kaimyninius sklypus. Vėliau apsimeta, kad nieko nežino ir nieko nesupranta, kaip čia taip nutiko. Be abejo, tokius pardavus vėliau gali kilti rimtų ginčų ir problemų.

Žiūrėjome ir įvairiausius variantus regioniniuose, nacionaliniuose parkuose. Deja, visi jie reikalauja iš esmės perstatymo. Dažnu atveju kaina pakyla, nes gi saugoma teritorija, o man čia didelis minusas. Vienas labai įdomus variantas, puikioje vietoje, bet regioninio parko taisyklėse nurodyta, kad galima sklypą tverti tik vytelių tvora. Metalinės tvoros draudžiamos. Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl vytelinės, nes aplink tokių tvorų niekur nemačiau. Neva taip būdavo kažkada. Dar draudžiama, kad namas būtų sujungtas su garažu. Wtf? Tai, kad vien tiek šlaitiniai, dvišlaičiai stogai leidžiami, nebestebina. Tačiau paslėpti elektros oro linijų neskubama ir jos sėkmingai „puošia“ kraštovaizdį bei kelia problemų audrų metų. Dvigubi standartai, nes net ir pramoninėje zonoje, sovietinėje gyvenvietėje didindamas galią, keisdamas įvado tipą ar bet ką kito rimtesnio darydamas su savo elektros įvadu, turi jį slėpti po žeme. Už savo lėšas, žinoma.

Reikia neskubėti ir patikrinti

Sunkiausia dalis, su kuria susidūrėm – neskubėti. Labai sunku blaiviai mąstyti, kai du metus ieškai ir jau apima neviltis, jog nieko negali rasti. Visada atrodo, kad daugiau pinigų išspręstų viską, bet tai toli gražu nėra tiesa. Tada keistųsi lūkesčiai, keistųsi paieškos kriterijai ir vėl „nėra ką pirkti“. Negaliu suprasti, kaip kai kurie žmonės metus ar ilgiau ieškosi sau tinkamo automobilio, važinėja, žiūrinėja. Namas labiau ilgalaikis pirkinys, bet ir tai kantrybė senka greit.

Be abejo, mes atsimušėme į ribas ir tos idealios svajonės tikrai negalėjome rasti, o jei ir būtume radę – nebūtume galėję įpirkti. Be to, net joks bankas to nenorėtų finansuoti 🙂 Čia atskira didelė bėda ieškant netradicinio būsto, o ne likvidaus naujos statybos buto Vilniuje.

Visgi, yra darbai, kuriuos būtina atlikti. Vienas jų, pasižiūrėti ar pardavėjo pateikti duomenys sutampa su tuo, kas matoma viešai. Labai daug padeda regia.lt, kur galima matyti ir el. linijas, ir apsaugos zonas, saugomų teritorijų ribas, sklypų ribas, matavimų tipą. Neretai apžiūrėdavau lokaciją plačiau, kas dominuoja kaiminystėje. Esu matęs nuostabiai atrodantį namuką, erdviame sklype, bet nutylėta viena detalė – prie pat namo (jis stovi ant sklypo ribos) stovi aktyviai naudojamos gamybinės patalpos. Kiek pavyko išsiaiškinti, veikia įmonė, kurios veikla susijusi su smirdančomis medžiagomis.

Kadangi daug laiko praleidžiame kelyje – mums buvo labai svarbus kelių priežiūros lygis. Jų būna 5. Nuo 1 (geriausio) iki 5 ar 5ž – blogiausio. Ž raidė prie žvyrkelių rašoma kai kur. Jau ketvirtas priežiūros lygis reiškia, kad keliai toli gražu ne visada laiku nuvalomi, ne visada pabarstomi ryte, dažniau apie pietus. Kadangi Ignalina – Didžiasalis (KK112) yra suskaidytas net į du priežiūros lygius – 3-ias nuo Ignalinos iki Kačergiškės ir 4-as nuo jos iki Didžiasalio, skirtumus tenka matyti plika akimi. Priežiūros lygius dažniausiai žiūrėdavau eismoinfo.lt – ten ir kitos naudingos informacijos galima rasti.

Baisiausia frazė

Kas kartą kai kas nors nepavykdavo, bent keli žmonės pasakydavo: „Taip turėjo būt, jūsų namas dar laukia jūsų“. Taip, žinau, kad laukia tas parazitas pasislėpęs, bet kartais ta frazė tiesiog pribaigdavo ir motyvacijos nepridėdavo.