Dar sausio mėnesį, kuomet buvo kiek daugiau viešų diskusijų apie rusų kaip antros užsienio kalbos panaikinimą, parašiau nemenką įrašą ta tema. Tačiau įrašas liko juodraštyje dėl rusakalbių ir jiems prijaučiančių įsižeidimo kitoje situacijoje ir teko daugiau dėmesio skirti įvairioms detalėms bei melui. Šiandien radau laiko prisiminti šią temą ir perdėlioti mintis.
Antroji užsienio kalba kaip būtinybė
Mokiausi aš antrą užsienio kalbą iki pat 12 klasės pabaigos. Egzamino nelaikiau, nes mano vokiečių kalbos žinios ko gero prastesnės nei latvių kalbos, kurios niekada tikslingai nesimokiau. Net nekalbu apie rusų kalbos žinias (jos irgi nesimokiau, „neprilipo“) – šią kalbą suprantu neblogai (bet tik tada kai noriu). Turėjau lyg keturis skirtingus vokiečių kalbos mokytojus ir tos kalbos kažkiek daugiau pagrindų įgavau mokydamasis mokykloje, kurioje vokiečių k. buvo laikoma sustiprinta (kažkoks toks terminas būdavo, kiekviena save gerbianti mokykla stengdavosi turėti kažkokį sustiprintą mokomąjį dalyką). Kitose mokyklose antroji užsienio kalba buvo tik laiko švaistymas. Kad ir kaip grubiai tai beskambėtų.
Kalbos mokėjimas yra labai didelis privalumas, tačiau mokykloje yra daugybė skirtingų pamokų ir mokytis kalbos, kurios galbūt niekur ir niekada nevartosi dėl ypač plataus anglų kalbos paplitimo – nemanau, kad tai turėtų būti privaloma. Tad mano nuomone antroji užsienio kalba turėtų būti tik kaip pasirinkimo galimybė, o ne privalomas dalykas nuo 6 iki 10 klasės (11-12 kl. galima rinktis mokytis ar ne).
Dar po 2021 m. egzaminų sesijos vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojai išreiškė savo baimes, kad antrajai užsienio kalbai tapus nebeprivalomai labai mažai kas jas ir besimokytų. Bet gal tai ir į naudą? Mokiniai turėtų galimybę labiau susikoncentruoti į tuos dalykus, su kuriais sieja savo ateitį ar turi rimtų spragų, pavyzdžiui, matematika 🙂
Įdomu tai, jog mokytojų teigimu pradėti mokytis 6-oje klasėje yra per vėlai, nes mokiniai paprasčiausiai nespėja pasiekti pakankamo mokėjimo lygio (B1 yra pakankamas lygis, norint išlaikyti egzaminą). Per 4 metus kalbą galima išmokti kone idealiai, tačiau nežinau nei vienos „sėkmės istorijos“, kuomet žmogus, laisvai kalbantis kažkokia kalba, išmoko ją mokykloje. Tad problema, manau, tikrai ne tuose 4 metuose, o motyvacijoje ir mokymo sistemoje.
Rusų kalba kaip antroji užsienio kalba
Daugiausiai dėmesio šių dienų kontekste sulaukia rusų kalba kaip antroji užsienio kalba. Latvija žada jau nuo 2026 m. tokios kalbos visiškai nemokyti kaip antrosios, Lietuva dar delsia ir galvoja. Pagrindinė priežastis – kitų kalbų mokytojų trūkumas. Nors čia sprendimų gali būti labai daug, apie juos truputį žemiau. Tačiau ar tikrai verta sekti latvių keliu? Nemanau, yra geresnių variantų.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo pereiti prie ES kalbų: vokiečių ir prancūzų. Tai, iš tiesų, gana lengva, kadangi dauguma mokyklų tokias kalbas siūlo kartu su rusų kalba. Pamenu, kai pakeičiau mokyklą, naujosios direktorius klausė, kokią antrą užsienio kalbą mokausi. Sulaukęs atsakymo apie vokiečių kalbą lengvai atsiduso, mat net ir didžiulėje mokykloje (mūsų laida buvo net iš 10 klasių, virš 260 abiturientų) prancūzų kalbos nebuvo. Vokiečių, tiesa, irgi mokėsi ne tiek daug kiek ankstesnėse mano mokyklose.
Pasirinkimo „laisvė“
Pati rusų kalba lyg ir nebūtų didelė problema, bet situaciją aštrina vykstantis karas, o be viso to, didelę įtaką daro ir slaviškos šaknys, kurių Lietuvoje turi nemažai gyventojų. Pamatęs statistikos skaičiukus šiek tiek nustebau. Nesitikėjau, kad daugiau nei 70% mokinių renkasi rusų kalbą. Tačiau toli dairytis nereikėjo. Artimiausia mano vaikams mokykla, kurios po Sausio 13-osios, džiaugiuosi, jau nei vienas nebelanko, teturi vieną pasirinkimą (jei tai galima vadinti pasirinkimu) – rusų kalbą. Ir ta tema visai po kitokiu įrašu apie mokyklą pasisakė viena, atrodo jau buvusi, mokytoja:
Anot jos, buvo norinčių mokytis tik rusų kalbą. Na, ji dar mini anglų kaip pasirinkimą, tačiau negaliu sutikti, kad tai yra pasirenkama kalba. Jai pritarė dar viena moteris, kad pasirinkimas yra: anglų ir rusų. Mano žiniomis, anglų buvo kaip privalomas dalykas nuo antros klasės (pirmoji užsienio kalba). Bent jau mano vaikui. Žinoma, labai lengva suversti visą kaltę, jog nebuvo norinčių ir t. t. Aš tikiu, kad grupė nesusidaro, nes tie, kurie namuose ir kieme kalba rusiškai dažniausiai renkasi lengvą kelią ir mokytis nori tą kalbą, kurią bent kažkiek moka. Tik dėl tokio daugumos pasirinkimo kenčia tie, kurie nori mokytis ne rusų kalbą (pasikartosiu, ypač esamoje situacijoje), o kitą, tebūnie, vokiečių, jei jau taip susiklostė šiame krašte. Kol dar mano vaikas buvo per mažas antrai užsienio kalbai, niekas neklausė apie ateitį, kokie mūsų planai, tiesiog buvo atsisakyta vokiečių kalbos, nes šiandien jos nenori mokytis nei vienas mokinys (nors vis tiek tuo labai abejoju, tikiu, kad Didžiasalyje ir aplinkiniuose kaimuose dar yra portingai mąstančių žmonių). Neabejoju, labai daug mažesnių, ypač provincijos, mokyklų rastume tokią pat situaciją.
Išmesti tą rusų kalbą galima – lengvas kelias, tačiau sumažinti mokinių norą ją rinktis jau yra iššūkis ir, manau, jis būtų protingesnis. Kaip bebūtų, tai kalba, kuri gali atverti tam tikrų kelių, nors šiandien didžioji tų kelių dalis yra uždaryti ar bent jau turėtų būti uždaryti. Ateityje, tikėkimės, situacija pagerės, jei tik Rusija, Baltarusija pasuks kitu keliu. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, daug bendrauju su asmenimis, kurių pavardės akivaizdiai slaviškos. Pagrindinė bendravimo kalba tarp mūsų – anglų. Ir nekyla jokių problemų, nes taip sutarta oficialiai.
Ką daryti mokykloms?
Atsirado labai daug svarstymų, ką galėtų daryti mokyklos, kokią kalbą siūlyti vietoj rusų. Vienas iš pasiūlymų – lenkų. Palaikau galimybę mokėti kaimynų kalbas, tad variantai siūlyti lenkų ar latvių kalbas man atrodo įdomūs. Ar tai vertos dėmesio kalbos – kitas klausimas. Lenkų kalbos mokėjimas man šiandien tikrai pelengvintų komunikaciją, nes su šios šalies įmonėmis bendrauti tenka neretai, tuo tarpu latvių kalba gal kiek įdomesnė dėl savęs ir gana dažnų kelionių į ją.
Kiti pasiūlymai yra didinti vokiečių, prancūzų prieinamumą, įtraukti italų, ispanų kalbas ar kai kurias skandinavų, galbūt netgi kinų (nors siūloma atsargiai, kadangi Lietuvos ir Kinijos santykiai toli gražu ne šilti). Be abejo, kuo daugiau kalbų, tuo sunkiau užtikrinti galimybę rinktis, ypač jei mokykloje vos pora šimtų mokinių. Tačiau laikas prisiminti, ką buvo galima išmokti karantino metu – hibridinis, nuotolinis mokymas gali būti kokybiškas. Kalbos yra tai, ką tikrai galima nesunkiai mokytis nuotoliu. Trūksta mokytojų? Galima pasitelkti verslą, mačiau ne vieną įmonę, siūlančia labai įvairias kalbas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kodėl gi nepabandžius sudominti verslo mokant moksleivius?
Ar mano vaikai mokysis antrą užsienio kalbą?
Tikriausiai – taip. Net jei ji bus neprivaloma, labai tikėtina, kad mano vaikams užteks motyvacijos ir noro išmokti vieną ar kitą kalbą. Galbūt išmėgins vieną, nepatiks ir rinksis kitą. Nematau tame jokios problemos, priešingai – skatinsiu rasti tą kalbą, kuri jiems labiausiai patiktų. Net jei tai bus rusų kalba, jei tik turės argumentų, kam jiems jos reikia. Šiandien vyriausias vaikas labai nori pramokti ispanų kalbą. Jis turi tam motyvacijos, savų tikslų ir, tikiu, nelauks 6-os klasės tam, kad pradėtų mokytis. Ypač kai yra tiek įvairiausių įrankių ar galimybių net ir pradinukams. O ir kalba nėra labai sudėtinga mokytis. Net jei nuspręs, kad kol kas jam nereikia jokios papildomos kalbos, tebūnie, išmoks kai norės ar prireiks. Aš pats anglų kalbą geriau pramokau jau baigęs mokyklą, nes mokykla atmušė nora stengtis ir mokytis bet kokią užsienio kalbą.
Tad vietoj bereikalingų diskusijų siūlyčiau priimti drąsų, tačiau paprastą sprendimą – antrą užsienio kalbą leisti mokiniams rinktis tokią, kokią jie nori, jei tik yra kažkokia galimybė jos mokytis (na, maorių kalbą gali būti sunku mokytis, tačiau žinau, kad yra žmonių, kurie Lietuvoje mokosi ir maorių kalbos) nuotoliu, jungiantis su kita mokykla ar netgi savarankiškai. O jei mokiniai ar jo tėvai nenori jokios antros užsienio kalbos – tebūnie jie tą laiką skiria tam, kam atrodo naudingiau: matematikai, lietuvių kalbai, dailei ar informacinėms technologijoms.