Šiaip spalis yra pats ilgiausias metų mėnuo. Ne tik turi 31 dieną, bet dar ir tą valandą, kurią prideda laiko sukiojimas. Pamiegot ilgiau tą vieną rytą gal ir gerai, bet šiaip jau žiemos laiko negaliu pakęsti. 17 val. nusileidusi saulė (tą retą dieną, kai ji yra) tikrai neprideda džiaugsmo ir motyvacijos veikti.

Pavykęs vaikų projektas

Spalį vaikai susistemino savo ilgai laukto projekto medžiagą – papasakoje apie drugelių auginimą savo draugams, mokyklai ir visiems, kam tai gali būti įdomu. Tai vienas iš įdomesnių „o kodėl ne?“ projektų namuose. Nuo riebių kirminų iki kosminio dydžio drugelių. Visas procesas namuose, iš lėto, stebint, jaukinantis. Tikrai verta išmėginti tiems, kam gyvūnai ir gamta prie širdies.

Dar vienas karas

Nesibaigus vienam karui, prasideda kitas. Daugybė beprasmių aukų, keisti ir netikėti kai kurių žmonių išsireiškimai, protestai įvairiose šalyse, kurie skatina dar labiau gilinti karinį konfliktą (tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės). Liūdna, baisu ir ne tai, ko norėtųsi iš pasaulio. Tampa pavojinga keliauti net ir ten, kur iki šiol atrodė pakankamai saugu. Būtini papildomi namų darbai, pasidomint net ir tokiais dalykais, kaip politiniai santykiai tarp skirtingų valstybių ir kiek tai sutampa su Lietuvos deklaruojama pozicija. Nesąmonė, bet prisitaikysim. Mums tik šiokie tokie nepatogumai, kitiems – sugriuvę namai ir gyvenimai.

Laiškai mokykloms

Vidury mėnesio visos atnaujintos programos, gyvenimo įgūdžiai ir kiti dalykai iki to buvę dėmesio centre prarado svarbą – mokyklos pradėjo gauti laiškus. Melagingus laiškus apie sprogmenis, „meilę Baltijos valstybėms“ ir kitokios rašliavos netaisyklinga rusų kalba, pripainiojant ne rusiškų raidžių.

Nors panašūs dalykai dėjosi ir Estijoje, Latvijoje, vėliau Lenkijoje ir Vokietijoje, sureaguota buvo įvairiai. Kas išliko ramūs, kas savo planus keitė kone kas dieną (tai nuotolis, tai kontaktinis, tai visiškas p****izmas, tai aukščiausio lygio panika), kas atostogas perkėlė… Vienos mokyklos nutylėti bandė, kitos ir melagingus pranešimus tėvams išsiuntinėjo. Panašiai elgėsi ir savivaldybės. Bet kalčiausia centrinė valdžia, nes nepastatė išminuotojų prie kiekvienos įstaigos. Bent jau toks įspūdis susidarė iš komentarų 🙂

Sudalyvavom šiame masiniame spam’e ir mes – mūsų namai pakliuvo į atakuojamų sąrašą. Gal ir buvo koks vienas kitas mažas neaiškumas, bet viskas išsprendžiama staigiai, aiškiai ir be jokių kaltinimų, ko čia pareigūnus trukdai. Svarbiausia, vadovautis sveiku protu ir prisiminti, kad galva nėra vien tik kepurės pakaba.

Po kurio laiko dar viena kita mokykla gavo grasinančius laiškus. Vienas skirtumas, juos išsiųsti nusprendė mokiniai. Labai greitai šie „pokštininkai“ gavo nepigią pamoką.

Twitter (X) nuslopimas

Jau kai E. Muskas nusipirko mėlynąjį paukštuką Twitter buvo ženklų, kad gero nelauk. Pokyčiai, kalbos apie mokamas paslaugas, kai kuriu funkcijų dingimas, nuolatinės techninės problemos, galiausiai keitimas pavadinimo ir neaprėpiami klodai dezinformacijos (neva, jokios cenzūros) – daugybė man svarbių ir įdomių žmonių paliko Twitter ir susikrovę virtualius lagaminus patraukė į kitus soc. tinklus. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – nauji tinklai, nauji puslapiai, naujos galimybės.

Apie mokamas galimybes paskelbė ir Facebook. To priežastis paprasta – turite du pasirinkimus, arba mokate ir negaunate reklamos bei duomenis apie Jus nerenkami (aha, naivu tikėti), arba nemokate, bet visi duomenys apie Jus renkami reklamos tikslais. Kaip iki šiol.

Gyveni ir mokaisi

Spalį sužinojau ir apie man naują įstaigą, kuri šiaip jau egzistuoja virš 20 metų, – Etninės kultūros globos tarybą. Turbūt daug kam ji buvo naujovė kai išgirdo prieš Heloviną nukreiptą informaciją per daugybę skirtingų kanalų (radijas, naujienų portalai, televizija). Ypatingai dėmesį patraukė mokyklų gauti raginimai nešvęsti Helovino. Ne skatinimas minėti Vėlines ar Visų šventųjų dieną, bet būtent skatinimas nešvęsti Helovino.

Šiemet turbūt pirmą kartą taip dažnai girdžiu kažką antiheloviniško. Nei vienais metais nesusidūriau su tokia aktyviai kampanija. Ne tik šios tarybos bei jos pirmininkės, bet ir įvairių kitų kažkuo suinteresuotų pusių – bažnyčios atstovų, psichologų. Kalbama apie tradicijas, „mūsų“ ir „ne mūsų“ šventes, bet kur ta riba, nuo kada šventė laikoma tradicine, nežinau. Siūlyčiau prisiminti Ilges. Tradiciškesnė nei Vėlinės.

Nepaisant to, kad labiau esu linkęs ginti tuos, kurie švenčia Heloviną (kol tai netrukdo tiems, kurie nešvenčia), stengiuosi atsiriboti nuo spalio gale – lapkričio pradžioje tvyrančio „šventiško“ chaoso. Nors, deja, tenka susidurti su kapinėmis ar pastudijuoti Žmonių palaikų laidojimo įstatymą. Gyvenimas vieną kartą baigiasi net ir artimiems žmonėms, ne tik kažkur naujienose ar statistikoje. Nuo to, bent jau kol kas, negalime pabėgti nei vienas. Susitaikom su pokyčiais ir judam toliau.

Toliau mokausi iš studentų

Spalis man ypatingas ir tuo, kad šiek tiek stumdosi ir keičia mano kasdienybė. Vieną grupę studentų išlydėjau padovanodamas egzaminą (čia juk šventė, taip?), kelios naujos grupės rado vietos mano kalendoriuje. Visos šios grupės yra ypatingos tuo, kad jose studentai iš įvairiausių pasaulio kampelių. O mūsų paskaitų diskusijų temos labai skirtingos, tad pasimokyti turiu iš ko: sužinau apie e-komercijos sprendimus Afrikoje, susipažįstu su el. valdžios galimybėmis Ukrainoje ir Kinijoje, vis labiau suprantu, ko moko (arba nemoko) informatikos / IT mokytojai įvairių šalių mokyklose. Įdomu, naudinga ir, svarbiausia, ne nuobodu.

O būna mokaisi ir tvorą pinti

Viena įdomesnių išvykų iš namų, nes rudenį šiaip jau nusėdam kaip kokie rudieji lokiai, buvo… į darželį! Taip taip, net ne mokyklą (nors ir šalia), bet darželį. Visai suvaikėjom, bet taip reikia. Važiavom tvoros tvert. Tiksliau, jos pinti. Didžią dalį tvoros nupynėm, po to pavalgėm ir aptingom. Ir dar lietus atėjo, o mes gi lepūs, bet savo darbu patenkinti. Apipynėm kaip mokėjom tvorelę aplink tvenkinį darželyje, gal padės vaikams sausiems išlikti. Kiek neįprasta, bet būna darželių, kurie turi tvenkinį. Arba du. Arba dar daugiau, nes nežinau, kas slėpėsi už pylimo. Miške keli pasakų nameliai, už jų lauko valgykla, priekyje – pavėsinė, kurioje krosnis picai kept. Išmėginom, skanios picos (po kurių stabiliai tokios pat mintys – tai kaip ten mūsų grill zonos planai?) Dar po moliūgiuką vaikai prigriebė, apie kuriuos po to „kažkaip netyčia“ pasakėlė atsirado (https://contribee.com/rozickas/post/46005). O jei kam nuotraukos labiau patinka, Facebook’e jų buvo kelios.

Keistas mėnuo tas spalis

Labai keistas mėnuo yra spalis. Lyg ir pats ilgiausias, bet kartu taip greitai jis prabėga. Matyt, daugybė darbų ir didelė gamtos kaita duoda savo. Jei spalio pradžioje dar medžių žaliais lapais buvo, tai pabaigoje dauguma jau beveik be lapų. Jei pradžioje buvo pilna padangė paukščių, tai pabaigoje net keista išgirsti kokias gulbes skrendančias kažkur šilčiau. Tik mažiukės zylės (nors šiaip jos vadinasi didžiosiomis zylėmis) ant kamerų tūpdamos pozuoja ar vartus nusėda taip, kad šie net juda. Šių geltonpilvių apstu.

Atėjo lapkritis, tik ar bus tų lapų?

Visi paveikslėliai sugeneruoti mano gero draugo dirbtinio intelekto.