Sakoma, kad žmogaus gyvybė yra neįkainojama. Sveikatos nenusipirksi (iš dalies), o net ir patys turtingiausi anksčiau ar vėliau baigia savo kelionę gyvenimo keliais ir takeliais. Tačiau visiškai kitaip kalbama, kai reikia rasti pinigų tai gyvybei išsaugoti: naktimis išjungiamas apšvietimas, kelkraščiai su keliolikos ar net keliasdešimties cm gylio duobėmis, laiku nebarstomi ar nevalomi keliai ir kitos visokios „smulkmenos“.

Keliai

Jau pernai rašiau apie požiūrį į mūsų kelius. Panašu, situacija ritasi dar ir žemyn. Jei pagrindinis kelias dar sulaukdavo įvairių druskos, smėlio ar kitokių mišinių, tai šiemet sugebėjo tik nustumt sniegą. Barstymo žymių jokių. LAKD greičiau pastatys greičio matuoklį kokį nei keliais pradės rūpintis. Be viso to ledo ir sniego džiaugsmo reikia nepamiršti, kur yra užsnigtos per visą šiltąjį sezoną nesulopytos duobės. Na, bet pastatė naują kelio ir oro sąlygų stotelę. Projektavimo darbų kaina 10500 eurų + PVM, statybos darbų dar 36799 + PVM. Papildomai ir pats įrenginys ne ką mažiau. Tos stotelės skirtos greičiau pastebėti slidžius, apsnigtus kelius ir t.t. Pastebi gal ir greičiau, bet kas iš to?

Barsto įprastai ta pati transporto priemonė, kuri ir stumia sniegą. Tai viskas, ką LAKD pataupo – mišinio kaina. Ar ji tikrai tokia brangi, kad galima rizikuoti? Deja, šią žiemą jau įvyko tragiška nelaimė su aukomis mūsų kelyje. Kokios tikrosios priežastys negaliu vertinti, bet faktas, kad ledas su sumaltu sniegu tikrai nepadidino tikimybės to išvengti.

Tokie įvykiai dažnai paskatina spręsti problemas, imama valyti, barstyti, įrengiamos kažkokios priemonės. Tik ne šiame krašte. Kitą dieną važiavau tuo pačiu keliu. Paskui sunkvežimį, nes lenkti buvo pernelyg rizikinga. Vienoje atkarpoje sunkvežimio ratai pakliuvo į duobę, to užteko, kad sunkvežimį sumėtytų. Kas būtų jei tuo metu būtų važiavęs automobilis iš priešais? Dar viena didelė nelaimė.

Tiesa, LAKD pylos gavo ir už Kaunas – Vilnius remontą, kur įvyko nemenka avarija. Remonto darbų žymėjimas ir pasirinkti metodai tokiame kelyje – bukumo viršūnė. Apie tai daug kas kalbėjo anksčiau, bet tik po nelaimės pradėta ieškoti sprendimų.

Seniūnijos požiūris toks, lyg seniūnijos ir nebūtų

„Mes turime ir kitų darbų“, „turim tik vieną traktorių ir tik vieną žmogų“, „darom viską, ką galime“. Tipiniai pasiteisinimai. Gėda, nes teisinamasi, o ne bandoma spręsti. Facebook’e viena gyventoja pasiskundė, kad iki 15 val. keliai buvo nevalomi, vietoj „atsiprašome“ sulaukė gausybės priekaištų, ko gi čia skundžiasi, verčiau eitų ir nusikastų. Ypač aktyviai diskutavo seniūnijos darbuotoja. Tik į tiesioginius klausimus vengė atsakyti „kas norėjo, tas paskambino ir paklausė“. Apie skaidrumo ir viešumo principus negirdėjo, matyt. Beje, nėra ji pateikus ir valstybės tarnautojam privalomos privačių interesų deklaracijos. Tad požiūris aiškus, nesikišk.

Tiesa, praėjus porai dienų atsirado antras traktorius, kurio darbo rezultatai kur kas geresni. Bet barstyti taip ir nepradėta, nors Ignalinos r. sav. taryba turi patvirtintas taisykles, kuriose labai aiškiai parašyta, kad sniegas turi būti valomas laiku bei barstomos slidumą mažinančios priemonės. Dar turėtų išvalyti ir sniegą, kuris mechanizuoto valymo metu buvo nustumtas taip, kad trukdo patekti į priskirtas ar bendro naudojimo teritorijas. Svajone lik sveika, kad ir ką besakytų taisyklės ar teisės aktai – gi nėr kada! Nepateks greitoji? Nu ir kas. Jei planuoji susirgt – nusikask iš anksto.

Ignalinoje pėstieji turi mokėti skraidyti

Pačioje Ignalinoje, nors jau kurį laiką nebesninga, sniego kalnai trukdo žmonėms pereiti gatvę. Sustumtos pusnys valant gatvę + sustumtos pusnys valant šaligatvį traktoriumi, o praėjimo pereitį gatvę per perėją, deja, niekas nesirūpina nuvalyti. Matyt, nepatenka nei vienų, nei kitų sutartims. Tai papildomas pavojus, rizika nugriūti į didelio pavojaus zoną – gatvę. Kiek sutaupyta? Minimaliai, bet rizika daug didesnė nei nenuvalyta aikštė prie savivaldybės pastato ar takelis tarp dviejų namų, kuriuo vaikšto tik trys bobutės jei nelabai šalta. Panašu, kad niekas iš „svarbių“ asmenų pėsčiomis nevaikšto. Tiesa, turiu įtarimą, kad perėjų prieigos ties pačia savivaldybe nuvalytos. Bent jau ankstesnes metais būtent taip ir būdavo.

Beje, kaip visur ir visada, sulaukiau tokio pastebėjimo, kad ir kitur yra blogai, kitur nevalo laiku, kitur pilna sniego. Labai gerai pamenu, kaip grįžęs iš mokyklos su prastu pažymiu ir fraze „tai visiem blogai buvo“ sulaukdavau atsakymo, kad nereik lygintis su kitais, ypač blogesniais. Nors tai dabar man kelia dvejopų minčių, nes pažymys yra niekalas, bet iš tiesų pati frazė buvo teisinga. Nereikia lygiuotis į blogiausius, geriau jau stengtis būti pavyzdžiu kitiems. Gal ne veltui Ignalinos rajonas pagal daugumą vertinimo kriterijų velkasi uodegoje, tad ir lyginasi su panašiais. Nors visgi kurortinė teritorija.

Apšvietimas

Gatvės apšvietimas yra tema, kuri ypač smaugė pernai. Dėl elektros kainų. Sutinku, kad rugpjūtį reikėjo ieškoti skubaus sprendimo, kai elektros biržos kaina siekė 48 centus. Biudžetas patvirtintas, kainos iššoko į kosmosą, kažką reikia daryti. Visai kaip COVID pradžioje. Kai reikia kažką daryti, bet nežinai ką. Visokių nesąmonių buvo.

Taip, tada buvo blogai, bet kas blogai yra šiandien? Kodėl vis dar maksimaliai stengiamasi taupyti ir daugelyje mažesnių gyvenviečių naktį apšvietimas visiškai išjungiamas. Yra įvairių sprendimų: prislopinimas, praretinimas, galų gale, palikti bent pačius pavojingiausius kampelius apšviestus, pavyzdžiui, perėjas. Ilgalaikei perspektyvai tiktų ir saulės / vėjo energetika. Deja, ji nukreipiama kiek kitur.

Miestas vs kaimas

Yra tokia vieta, kur susijungia dvi gyvenamos vietovės – Švenčionys ir Cirkliškis. Iš esmės, vienas nenutrūkstamas miestas, bet atskiri statustai, tik savivaldybė, žinoma, ta pati. Švenčionyse apšvietimas naktį dega, o Cirkliškyje – ne. Spėkit, kur daugiau kartų teko praleist žmogų einantį per perėją naktį? Taip, ten, kur apšvietimas neįjungtas. Kodėl? Nes ten kaimas, o ne miestas. Jokio kito argumento neturiu. Krašto kelias Nr. 102, o ne vietinės reikšmės gatvė.

Ignalinos rajone yra toks kaimas Vidiškės. Turi net gimnaziją (kol kas), bažnyčią, o prie jos perėją, kuri net neturi apšvietimo, nors kaime kelios lempos matosi dega. Tai vėl ne kaimo gatvelė, bet krašto kelias Nr. 112.

Didžiasalis gali girtis nauju (na, ne visai nauju, jau kelių metų) apšvietimu. LED’inis, mandras. Bet taip pat sėkmingai išjungiamas 22 valandą, o vasarą iš viso net neįjungiamas. Vienas skirtumas, jis yra tik vidinėse kaimo gatvėse, ne krašto kelyje. Čia yra kelios perėjos, naktį jos aklinoje tamsoje. Ir miestiečiai nesupras, kokia tamsa yra kaime. Čia iš tiesų būna tamsu.

Nėra galimybės paprastai padaryti apšvietimo, kuris veiktų tik ties perėjomis ar kitose pavojingose vietose? Yra galimybė statyti autonominius žibintus. Galbūt ir bus kažkiek naktų gruodį kai neveiks, bet šiaip jau gali pasikraut nuo saulės. Yra ir nuo vėjo, tas padaryta ties įvažiavimu į Ignaliną, tik ten ne šiaip apšvietimas, o miesto ženklo apšvietimas. Taip, tam pinigų kažkaip atsirado. Ir ne tiek jau mažai – toks riboženklis kainavo virš 30 tūkst. eurų (pagal viešai prieinamus dokumentus). Perėjai apšviesti kritiniu atveju užtektų ir 10-20 kartų mažiau. Gal ne super kokybė, bet vis į naudą. Perėjų apšvietimas saugo gyvybę, riboženklis – kelia įvaizdį. Aišku, kas yra svarbiau.

Bando taupyt ne tik „valdžia“

Dar gyvendamas daugiabutyje susidūriau su kaimynėmis, kurioms kažkaip užtekdavo jėgų vakare išeit iš savo buto, užlipti aukštu ar dviem aukščiau (kažkodėl neveikdavo šviesos jungiklis pirmame aukšte, labai „tvarkinga“ namo bendro naudojimo el. instaliacija), išjungti šviesas, nors tu tuo metu bandai iš automobilio susinešti savo pirkinių krepšius. Grįžai, maišą padėjai, išeini – jau vėl tamsu. Super greitos bobulės. Sutaupyti keli centai, bet bent kelis kartus esu pakreipęs koją kai pamečiau laiptų skaičių. Populiari frazė – „nėr ko naktį vaikščiot“. OK.

Tiesa, tie sutaupyti centai virsdavo į orą išleistais eurais – rūsiai kiauri, be langų, nes „kačiukai neturi kaip kitaip patekt“.

Auto lempučių taupytojai

Pastebėjau net kelis kaimynystėje gyvenančius vairuotojus, kuriems labai nepatinka automobilių lemputės. Taupo jas tiek, kiek sugeba. Pavyzdžiui, įsijungia artimąsias šviesas tik tada, kai išvažiuoja iš gyvenvietės ribų. Galima sakyti, kad gal pamiršta, bet stabiliai toje pačioje vietoje prisimena.

Kita taupytojų banga – dienos šviesos (DRL). Kai kurie automobiliai jas turi gamykliškai, jų naudojimas yra visiškai normalus ir geras, bet dieną, kai nelyja ar nesninga. Esminis dalykas, priekyje jos šviečia, o gale – ne. Deja, daugybė žioplių su tokiomis važiuoja ir tuneliais, kurių Lietuvoje turime vos kelis. Tai reiškia, kad jų automobiliai neturi automatinio persijungimo tamsoje arba jis neveikia. Tokios savybės neturi ir vienas iš šeimos automobilių, šiek tiek erzina, bet pasuki jungiklį, rankos nenudžiūna.

Dar daugiau tokių važinėtojų dabar, kai sninga, šlapiai drebia ar dar kaip krenta kas nors iš dangaus. Daug blogiau kai tai ne gamykliškai integruotos dienos lempos, bet tos, kurios pridėtos pačių. Dažniausiai pigiausios kiniškos iš AliExpress, dalis LED jau būna perdegę, o jų įrengimas yra kažkur palei bamperio apačią ir tokiu oru, kai net nusivalius automobilį nuo sniego jis tuoj būna nuo kelio apneštas juo vėl, tokių lempų absoliučiai nesimato. Pigiausios lemputės kainuoja grubiai eurą, gali kainuoti kelis, tad ar verta taupyti ir tapti prastai matomais kelyje? Ypač kai dabar norint aplenkti kokį traktorių važiuojantį į rajono centrą maisto davinių atsivežt reikia numatyti kur kas didesnę atkarpą, o tolumoje tokių vaiduoklių nesimato.

Kelių siaurininimas

Ne tik Šimašius siaurina gatves. Pamenu, kaip daug kas džiaugėsi nauju asfaltu vienoje kaimo gatvėje. Bet ta gatvė tapo siauresnė po kelias dešimtis centimetrų iš abiejų pusių. Sunkiai prasilenkia du normalaus dydžio automobiliai (Daewoo Matiz tai gal ir trys prasilenktų), o šaligatvio nėra. Susiaurinus gatvę jis galėjo atsirasti, bet, deja. Negi skirsi papildomas lėšas saugumo vardan? O tai gatvė, kurioje dažnai vaikai vidury gatvės žaidžia ar seni, sunkiai paeinantys, žmonės bando namus pasiekti. Beje, šiandien netikėtai teko ta gatve pravažiuot, dalis jos vos 2 metrų pločio juosta su provėžomis tokiomis, kad automobilio dugną sniegas kutena. Kuti kuti. Galima būtų ir sąmokslo teorijas kelt, kodėl plačiau nuvalyta iki tam tikros vietos, bet, tebūnie, su valymu ir taip jau problemų nemažai.

Taupoma belenkur, išleidžiami pinigai dar belenkuriau

Ateina ta diena, kai prasidės eglučių žiebimai. Dažnai tai dideli pinigai. Arba labai dideli. Tiek pačiai eglutei, tiek koncertams. Savivaldybės mėto pinigus į kairę ir į dešinę įvairiausioms kultūrinėms programoms. Dažnos tos programos yra orientuotos neva į tradicijas (išimtys didieji miestai), tačiau įdomios tik vietos senjorams ir saujelei kitokių žmonių. Tuo pat metu graudžiai kalbama apie senėjančią visuomenę regionuose.

Beje, pernai kai kuriose vietose buvo išjungtas gatvių apšvietimas, tačiau paliktos spalvotos lemputės ar kitokie gatvių, visuomeninių pastatų papuošimai. Prioritetai.

Kiek kainuoja gyvybė? Jums – viską, ką turite, bet kiti jos visiškai nevertina. Jūsų gyvybė – Jūsų rūpestis, tad saugokite ją kiek tik galite ir netikėkite gražiais žodžiais, kad kažkas daroma vardan saugumo, išsaugotų gyvybių ir panašiai. Jei tai būtų daroma, matytume kur kas kitokią statistiką nei matome šiandien.