Kodėl mes ėjome „Pėsčiomis pajūriu“? Ir Palanga prieš sezoną

Ne vieną kartą sulaukiau klausimo, kokio velnio dalyvauju įvairiuose žygiuose, bėgimuose ir ypač jei dar už tai moku pinigus. Aš ir pats ne visada suprantu, bet žinau vieną – sėdėti ant sofos prieš televizoriaus ekraną tikrai ne man. O ir priežasčių yra dar daugiau. Pavyzdžiui, pėsčiomis pajūriu ėjome siekdami vieno – pabėgti nuo namų sienų, kurios mus spaudė apie metus. Tai buvo tikrai geras pabėgimas, kartu aplankant ir Palangą, kurioje buvome prieš dešimtmetį ir žiemą. Tiesa, ir šį kartą tai buvo vizitas prieš pat sezono atidarymą. Ar mes būtume nuvykę į Palangą jei ne žygis? Tikrai ne. Ir taip su daugeliu žygių, bėgimų ir kitų renginių – jie mus ištempia, verčia pakelti savo užpakalį ir pakalbinti seniai matytus draugus, o vieną kitą kelyje gal ir sutikti.

Žygis „Pėsčiomis pajūriu“

Kadangi žygiai mums patinka, net ir trumpakojui racionaliai žygiuoti nemokančiam Ąžuolui ar karališkai vežiojamai Nemunei tai yra pramoga, šio žygio gausi reklama bei vilionės pakerėjo greit. Pajūris, nesudėtinga trasa, puikiai tinkama data ir dar puiki kartu žygiuoti pasirašiusi kompanija. Nepaisant visų dvejonių belaukiant žygio (išankstinė registracija buvo kur kas pigesnė ir labiau skatino nepatingėti), besikeičiančių sąlygų ir iškilusių sunkumų vidury gegužės dviem ekipažais pajudėjome link Lietuvos pajūrio. Abiem vaikams tai buvo pirmas kartas mūsų pajūryje, anksčiau keletą kartų jūrą lankėme tik pas kaimynus latvius ir pora savaičių prieš žygį pabuvoję Taline. O mums tai sugrįžimas po daug metų.

Mes nebūtume mes, jei nepasinaudotume puikia proga pailsėti. Nors žygis vyko Smiltynėje, nakvynei pasirinkome Palangą, o ne Klaipėdą ir praleidome visą savaitgalį. To priežastys net kelios:

  1. Mažesnė kaina (kad ir kaip dažnai girdžiu, jog nakvynė Klaipėdoje pigesnė, aš visada randu geresnį pasiūlymą Palangoje)
  2. Palanga yra kurortas, o Klaipėda – didmiestis.
  3. Palanga visada atrodė patrauklesnė už uostamiestį.
  4. Palangoje jūra arčiau.

Pats žygis visai nesudėtingas, nes pasirinkome pačią trumpiausią įmanomą trasą – 12,5 km. Eilė prie kelto, eilė prie starto (tokios masės žygeivių neteko sutikt dar jokiame žygyje) ir pasklidę žygeiviai trasoje. Didžiausias žmonių srautas visada būna pirmuose kilometruose, bet kadangi visi startuoja skirtingu, jiems patogiu laiku, grūsties nebuvo. Be to, pajūris platus.

Žygiuoti pajūriu su vežimu – iššūkis. Takelių čia nėra, o smėlis ypač klampus. Sprendimas – poros metrų juosta prie vandens, kuri kur kas kietesnė už smėlį arčiau kopų. Tiesa, šią juostą rinkose didžioji dalis (apie 99% 🙂 ) žygeivių, ne tik tie, kurie su vežimais.

Įveikus apie pusę kelio pasukom mišku link Naujosios perkėlos, o tada pamariu grįžom į starto vietą – prie pat Senosios perkėlos. Trijuose punktuose sėkmingai visi atsižymėjom ir finišavę gavom diplomus bei medalius. Smagiai praleista didžioji dalis dienos.

Klaipėdoje ir vėl neužsibuvom

Nors galvojau sukau mintį, jog reikėtų geriau pažinti Klaipėdą, galiausiai viskas baigėsi tik trumpu stabtelėjimu pietums ir grįžom atgal į Palangą – noras būti prie jūros kur kas stipresnis nei noras pažinti Klaipėdą. Grįžome į savo nakvynės vietą, palikome medalius ir neužsibuvę pajudėjome legendų apipinta, bet tipiškai tokia pačia kaip pamenu J. Basanavičiaus gatve. Tiesa, ji atnaujinta, graži, bet įprastas šlepečių stilius ir prasegtos plaukuotos krūtinės bei piderastkė“ ant peties vis dar madoj.

Dėl nakvynės pasirinkimo galime džiūgauti ir šią vietą tikrai išsisaugosime ateičiai. Birutės apartamentai J. Janonio gatvėje ne tik yra arti pagrindinių lankytinų vietų, bet taip pat ir gana ramioje gatvelėje. Kaina buvo iš tiesų juokinga, o ypač gerą atmosferą kurią maloni šeimininkė, kuri pasiūlo, pataria ir pasiteirauja.

Pasakiškas oras = dar geresnės emocijos

Labai smagu, jog oras buvo pasakiškas, tad net grįžus po žygio į Palangą ne tik malonu vaikščioti, bet ir gana šilta sėdėti prie jūros ir mėgautis saulėlydžiu. Be abejo, vos tik saulė nusileidžia tampa vėsiau, bet naktinėti su vaikais Basanavičiaus gatvėje nėra ko, renkamės pastogę – sporto barą. Iš pirmo žvilgsnio – savotiškas pasirinkimas, tačiau sporto bare „Sporto lizdas“ yra neblogas vaikų kampelis su gyvais triušiais. Vakarojimo vietą renkamės neatsitiktinai – bendru komandos nutarimu žiūrim Eurovizijos finalą. Jei būčiau žiūrėjęs namie, būčiau užsnūdęs 🙂

Sekmadienį paskutinį kartą aplankę jūrą, įsigiję žuvies ir truputį pasivaikščioję po Palangą traukiam namo. Kelioninė popietinė kava iš degalinės, nesuprantamos vaikų dainos ir trumpas stabtelėjimas ledų „Megoje“ užėmęs beveik valandą – tipinė mūsų kelionė ilgesniu atstumu.

Vos tik grįžę imame planuoti naujas keliones ir žygius, tik spontaniški planai kartais prasilenkia su realiomis galimybėmis. Bet kuriuo atveju, vasara dar tik prasideda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.