Besidairydamas po pernykščių (2022-2023 mokslo metų, tai kaip ir šiųmetiniai, net susimąsčiau kaip čia reikėtų rašyti geriau) valstybinių brandos egzaminų rezultatus pradėjau galvot, o tai kaip visgi bus su tuo 10 klasės patikrinimu. Neišlaikys – negalės judėt į gimnaziją toliau. Apie tai rašiau jau, bet dabar matau truputį daugiau detalių. Keista, kai 12-okų egzaminai parodo daugiau apie 10-okų patikrinimus.
Ką veikia 11-okai ir 12-okai?
Įprastai jau nuo 11 klasės prasideda aiškinimas apie egzaminus. Padoresni mokytojai aiškina kaip pasiruošt, kiti – kaip neišlaikysi. Nuoskauda? Taip, šiek tiek, tik ji dar labiau paaštrėjo kai teko su tokiais pačiais mokytojais dirbt, kurie vis dar aiškina 11-okui ar 12-okui kaip jis neišlaikys egzamino ir geriau net nebandytų laikyt. Vietoj to puikiai galėtų jį paruošti per likusį laiką bent jau tam minimaliam balui. Bet ne apie tai.
Jei 11-okai ir 12-okai iš esmės mokosi tik tai, ką pasirinko (plius keli papildomi dalykai, kurių prievolė man nesuprantama), tai galima manyti, kad jie ruošiasi tų dalykų egzaminus laikyti. Mokosi, tobulėja, yra labai motyvuoti, o ir mokytojams tuomet vienas malonumas su tokiais dirbti. Deja, tokių yra, bet ne itin daug. Ir tą puikiai parodo egzaminų rezultatai bei mokinių pasirinkimai. Fiziškai nepatempčiau išanalizuot visos Lietuvos, tad pasiliksiu ties savo gyvenama vieta – Ignalinos rajono mokyklom. Visos trys yra gimnazijos, tad bus labai paprasta. Nei viena neturi jokio išskirtinumo (menų, sporto, spec. ugdymo ar pan.)
Beje, esu nagrinėjęs ir kitų man įdomių mokyklų rezultatus, vienų geresni, kitų blogesni, bet tendencijos gana panašios su įdomiom išimtim. Žinau, kad kai kas gali priimti labai asmeniškai šiuos žemiau esančius palyginimus ir įžvalgas, bet siūlyčiau pažiūrėti ne per rožinius akinius ir gal pavyks kažką protingo sugalvoti situacijai pakeist.
Situacija Ignalinos rajono mokyklose
Didžiausia rajone – Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija. Remiantis savivaldybės pateiktais duomenimis apie abiturientų veiklą po mokyklos, ši mokykla atsisveikino su 48 abiturientais. Iš jų tik 44 gavo brandos atestatus. Na, 4 nėra didelis skaičius, bet procentinė išraiška tai visai nemaloni – virš 8% negavusių. 21 įstojo į universitetą, 7 į kolegijas, 7 kažkur kitur (įvairios profesinės mokyklos arba VSAT Pasieniečių mokykla), dar 13 su mokslu savo gyvenimo nesieja. Daugiau nei pusė (virš 60%) sieks aukštojo mokslo.
Antra pagal abiturientų skaičių – Vidiškių gimnazija. Čia jų buvo 19 ir visi jie gavo atestatus. Statistiškai tai būtų geriausia rajono mokykla. 3 į universitetus, 5 į kolegijas, 6 kitur, dar 5 – krašto apsaugos savanoriai. Maždaug 42% sieks aukštojo.
Trečia, mažiausioji, Didžiasalio „Ryto“ gimnazija. Trim abiturientais mažiau nei Vidiškėse – 16, bet vienas pabaigė mokslus be atestato, tad 15 atestuotų abiturientų baigė šią mokyklą. Tik vienas pasirinko universitetą, 3 kolegijas, 3 kitas mokymo įstaigas, o 9 gyvenimą klosis ne mokslo keliu (darbas, šauktiniai, užsienis arba, geriausia dalis, nieko neveikia). Aukštojo siekt planuoja ketvirtadalis (25%).
Man labai įdomu, kad šie skaičiai pilnai užpildo visą lentelę, nėra nei vieno „nepateikė duomenų“. Sunkiai tikėtina, bet galbūt visi noriai komunikuoja su savo buvusia mokykla ir sąžiningai pasako, ką pasirinko veikti be aukštųjų mokyklų.
Nesmerkiu nei vieno varianto. Aukštasis mokslas turi savo privalumų ir savo trūkumų, profesiniame mokyme matau nemažai gerų dalykų, o darbas ar „gap year“ irgi gali būti labai geras pasirinkimas. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus ir jo ateities vizijos. Nors ir įprasta, kad po mokyklos iš karto reikia bėgti į universitetą ar kolegiją.
Ką veikė 5 negavę atestatų?
Iš 83 abiturientų atestatus gavo 78. Ar tiems 5, kurie nesugebėjo gauti atestato, tikrai buvo poreikis po 10 klasės tęsti mokslą gimnazijoje. Kai aš mokiausi vidurinėje mokykloje tai gimnazija buvo prestižo reikalas, vėliau reformos padarė taip, kad išsiskyrė pagal klases ir, mano nuomone, tai nebuvo pats geriausias sprendimas. Galėjo silpnesnės mokyklos ir toliau likti vidurinėmis, apimti viską nuo 1 iki 12 klasės, o gimnazijos išsigryninti, likti tik vyriausiems (nuo 9 kl.), motyvuotiems arba, kaip dažnai būna, stipriai spaudžiamiems tėvų. Tad gal ir geras naujasis planas „pravalyti“ 11-12 klases nuo nemotyvuotų, ypatingai silpnų mokinių, kuriems tos dvi klasės jokios apčiuopiamos naudos neduos. Nors yra šiokių tokių rizikų, ypatingai su spec. poreikių vaikais ar gabiais labai siaurose srityse. Reikėtų tam tikrų išimčių ir galimybių. Kaip viena iš galimybių – profesinės mokyklos. Nors iš kitos pusės taip vėl jos sumenkinamos, paverčiamos „nevykėlių“ kalvėmis. Tiesa, kai kurios jų pačios save stato į tokią poziciją. Švietimo įstatymą tikrai dar yra kur tobulinti, nors mintis ir nebloga.
O dabar apie kiekvieną egzaminą atskirai. Čia prasideda įdomioji dalis, kuri labai išskiria mokyklų stipriąsias kryptis. Toliau pateikti duomenys apima pagrindinės sesijos rezultatus. Perlaikymai, eksternai, buvę mokiniai NŠA lentelėse nepateikiami, todėl ir aš jų nenaudoju.
Lietuvių kalba ir literatūra
Ignalinos Č. Kudabos gimnazija – 41 laikė, 40 išlaikė. Ganėtinai normalus įprastos mokyklos rezultatas, nekeliantis jokio nusistebėjimo. Lietuvių kalbos egzaminas dažnai yra loterija, nors išlaikyti jį lietuviams nėra sunku, jei tik rašiba nistreikoja ar teksto suvokimas bent kiek labiau išlavintas nei Delfi komentatorių.
Vidiškių gimnazija kiek prasčiau pasirodė. Laikiusių vos 11, išlaikiusių – 9. Mažiau nei pusė įveikė valstybinį, kitiems užteko mokyklinio (be jo neišduodamas atestatas). Panašu, kad lietuvių kalba ir literatūra tikrai nėra stiprioji Vidiškių pusė.
Didžiasalis mažai kuo skiriasi nuo Vidiškių šiuo klausimu, iš 9 laikiusių išlaikė 7. Irgi mažiau nei pusė visų mokyklos abiturientų. Nuostabos tai visai nekelia, žinant krašto požiūrį į lietuvių kalbą.
Anglų kalba
Ignalinoje laikė 38, išlaikė 36. Gana populiarus egzaminas ignaliniečių abiturientų egzaminų krepšelyje, gana neblogi ir rezultatai.
Vidiškėse iš 13 laikiusių visi 13 išlaikė, o Didžiasalyje 7 iš 7. Labai geri rezultatai. Matyt, čia ir yra stipriausioji šių mokyklų sritis. Tikėtina, prisideda ir technologijos, žaidimai, nuotoliniai draugai ar emigravę giminaičiai. Svarbus dalykas, naudingas, gali praversti gyvenime net nesiejant savęs su filologija.
Vokiečių kalba
Vos vienas laikęs yra Ignalinos Č. Kudabos gimnazijoje. Skelbiama, kad būtent iš vokiečių kalbos yra vienintelis rajono šimtukas šioje abiturientų laidoje.
Vidiškėse laikančių nebuvo, o Didžiasalyje tikimybė sulaukti laikančiųjų vokiečių kalbos egzaminą yra artima nuliui – vokiečių kalbos pamokų čia nėra. Buvo teigiama, kad nėra norinčių. O kas jei atsiras? Apsigalvos, ko gero. Ne taip seniai dar buvo vokiečių k. pamokos, norinčių atsirasdavo. Iš kitos pusės žiūrint, klasių dydis toks, kad rinktis nėra kaip, nebėra kaip suformuoti grupių. Mažų mokyklų trūkumai prasideda, bet aiškinant Facebook komentaruose apie „pasirinkimo galimybę“ tokia problema nebuvo matoma.
Šiaip vokiečių kalbos egzaminas nėra labai populiarus, tačiau tai, kad vos vienas 12-okas visame rajone pasirenka laikyti šį egzaminą šiek tiek stebina. Tuolab, gauna 100 balų, galimybė pasiruošti jam tikrai yra. Gal tai bent gali suveikti kaip motyvacinė priemonė kitų metų abiturientams 🙂 Pamatysime.
Prancūzų kalba
Egzaminas, kurio šitam sąraše gali net ir nebūti. Nei viena rajono mokykla tokio dalyko mokytojų neturi. Ar bent jau neskelbia savo interneto svetainėse. Gaila, kad nėra realaus pasirinkimo. Ką jau kalbėti apie naujai siūlomas, lenkų, ispanų, latvių ar ukrainiečių kalbas.
Lietuvoje prancūzų kalba įsivyravo nuo XVI a. Pradžioje ji buvo kultūros ir elito kalba. Panašu, kad toks požiūris kai kuriems ir išlikęs, mat egzaminą lanko vien tik didmiesčių abiturientai, dažnai iš prestižinėmis laikomų mokyklų, taip pat menų mokyklose. Išimtis Velžio gimnazija esanti Panevėžio rajone, kuri šiaip jau pati yra išimtis dėl daug dalykų. Nors ją gal galima priskirt prie prestižinių, į kurią veržiasi žmonės. Siūlau pasiskaityti šiek tiek apie ją LRT. Maloniai nustebau.
Rusų kalba
Visose trijose mokyklose kiek laikė tiek ir išlaikė. Didžiasalyje ir Ignalinoje po 8, Vidiškėse vienas. Didžiasaliečiams čia vienas populiariausių egzaminų, lenkia net anglų kalbą, kuri šiaip jau yra populiariausia pasirenkamas egzaminas vertinant visoje Lietuvoje.
Kai baiginėjau mokyklą tai rusų kalbos egzaminą masiškai rinkosi rusakalbiai bendramoksliai, nes jiems tai atrodė lengvas egzaminas, visgi antra užsienio kalba yra vertinama B1 lygiu, o tai yra ganėtinai ribotos kalbos galimybės.
Matematika
Baisiausias, legendomis ir mitais apipintas egzaminas, kurį pabandžiau ir išlaikiau (bent jau pagal preliminarius atsakymus), atmesdamas viską, ko nepamenu. O nepamenu labai daug, matematikos pomėgį man labai greitai atmušė mokytojai. Sprendimui prireikė gal pusvalandžio prabėgomis, išmanaus skaičiuotuvo po ranka neturėjau (ir formulių nebepamenu), tad visų tangentų ir sinusų net nesprendžiau. Žiūrim kaip gi sekėsi 12-okams.
Ignalinos gimnazija – 41 laikė, iš jų 27 išlaikė. Didžiasalio mokykla – 5 laikė, 2 išlaikė. Vidiškėse iš 7 laikusių visi 7 išlaikė. Mažai laikė, bet rezultatai tikrai džiugina, tuo tarpu Ignalinoje skaičiai nelabai kokie, o Didžiasalyje iš viso liūdni. Atkreipiu dėmesį, kad matematikos brandos egzaminas yra būtinas norint gauti valstybės finansuojamą vietą studijoms. Tad būsimiems studentams teks tuštinti savo arba tėvų kišenes. Galbūt tai iš dalies lėmė ir mažą procentą pasirinkusių tęsti mokslus aukštosiose mokyklose.
Informacinės technologijos
Mane vis dar stebina šio egzamino nepopuliarumas. Tai bene lengviausias egzaminas, kurį galima laikyti turint bendrųjų žinių iš kasdienio kompiuterio naudojimo. Word, Excel dalis sudaro 40% egzamino. Dar 10% yra teorija, kur galima paspėliot ar kažką apie virusus parašyt (viena iš tipinių temų). Likę 50% jau reikalauja pasiruošimo, visgi programavimas nėra kasdienybę. Apie IT egzaminą ir kaip neparuošiami jam mokiniai galėčiau kalbėti labai daug – esu iš 12-okų prisiklausęs tokių istorijų, kad net pasidaro jų gaila. Neišlaikančių buvo ir Ignalinos rajone.
Vidiškėse laikė 3, išlaikė 2, Ignalinoje laikė 7, visi išlaikė, Didžiasalyje nors ir buvo užsiregistravusių laikyt, bet nelaikė nei vienas. Beje, tarp išlaikusių tik vienas surinko daugiau nei 35 balus.
Biologija
Čia tikėjausi gerų rezultatų, kadangi rajone tai gana populiarus dalykas ir ne kartą yra pasirodžiusių neblogai. Laikančių tikrai nemažai.
Ignalinoje 21 laikė, 20 išlaikė. Vidiškėse 4 laikė visi išlaikė. Didžiasalyje 6 laikė, 5 išlaikė.
Nenuvylė.
Chemija
Visame rajone neatsirado drąsuolio, norinčio laikyti chemiją. Vienas buvo užsiregistravęs (Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje), bet egzamino visgi nelaikė.
Fizika
Kitas nepopuliarus egzaminas – fizika. Net vienas Č. Kudabos gimnazijos abiturientas pasiryžo laikyt, džiugu, sėkmingai. Užsiregistravęs buvo ir Didžiasalio moksleivis, bet baigėsi kaip su chemija.
Vidiškių 12-okai kuklesni – net nesiregistravo nei chemijai, nei fizikai.
Istorija
Dar vienas kiek populiaresnis egzaminas – istorija. Net aš pasirinkęs tokį buvau, nors nieko bendro su istorija neturėjau ir neplanavau turėti, bet tai egzaminas, kuris galėjo pagelbėti kilstelėti konkursinį balą į daugybę studijų programų. Ignalinoje laikančių 24, išlaikiusių 22, Didžiasalyje 6 iš 6, Vidiškėse 7 iš 11. Pabandžiau šiųmetį egzaminą, gana įdomių klausimų yra, išlaikyti bent jau minimaliu balu neatrodė sunku. Kur kas lengvesnis egzaminas nei kokios biologijos.
Geografija
Paskutinysis sąraše – geografijos egzaminas. Ganėtinai siauro panaudojimo, anksčiau jo net nebuvo valstybinio, tik mokyklinis. Šiandien jau yra valstybinis ir jį laikė 6 Didžiasalio abiturientai (visi 6 išlaikė), 3 Vidiškių mokiniai (visi 3 išlaikė) ir net 17 ignaliniečių, tik vienam nepasisekė.
Top egzaminai
Be abejonės top egzaminai yra lietuvių, matematikos ir anglų. Metai iš metų Lietuvoje ta pati tendencija. Tokia situacija buvo ir Ignalinos Č. Kudabos gimnazijoje. Vidiškėse matematiką išstūmė istorija, o Didžiasalyje – rusų kalba. Pastaroji Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje abiturientams buvo kur kas sėkmingesnė nei privaloma lietuvių kalba, išlaikė 8, o lietuvių k. tik 7.
Komentatoriai: o kaip vėliau mokyt namuose chemijos, fizikos?
Šie egzaminų rezultatai labai gerai atsako į gana dažnus komentarus/pastebėjimus apie ugdymą šeimoje: su pradinukais tai viskas lengva, o kaip vėliau su fizika, chemija..? Daugiau „protingų“ komentarų čia. Būtent dėl to ir apžvelgiau visų Ignalinos rajono mokyklų bendrą vaizdą, kuris, akivaizdu, norėtųsi, kad būtų geresnis.
Visame rajone vos vienas fiziką išlaikęs dvyliktokas, nei vieno bandančio laikyti chemiją. Tragiška situacija su matematika kartojasi kasmet. Informacinės technologijos irgi kažkur dugne. Prie to tikrai prisideda ir šių dalykų mokytojai. Šalčininkų rajonas investavo į pagalbą savo rajono moksleiviams ruošiantis matematikos egzaminui, kvietėsi papildomus mokytojus iš kitų miestų.
Mokyklą čiupinėjo ir mano vaikai
Mano vienas vaikas buvo pradėjęs lankyti vieną iš šių trijų mokyklų – Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją. Tos pačios mokyklos priešmokyklinę grupę kurį laiką lankė ir dabartinė pirmokė. Mokyklos rezultatai šiemet nežiba, deja. Abejoju ar labai sužibės ir artimiausiais metais. Išvis, jos likimas labai miglotas, mokinių skaičius mažėja, reikalavimai dėl 11-12 klasių sudarymo yra gana griežti ir negailestingi. Galima kaltinti nemotyvuotus mokinius, ant visko dėjusius jų tėvus, sudėtingą socialinę padėtį, gimtąją kalbą ar dar ką nors. Tai paveikia, tai numuša bendrą klasės lygį, apsunkina galimybes motyvuotiems vaikams. Dažnu atveju prie viso to prisideda ir mokytojai, kuriems neberūpi jų darbas, tikslai, mokinių rezultatai. Dar kai kurie atskiria tuos gabesnius ir bando iš jų kažką išlaužt iš viso pamiršę ir nustūmę silpnuosius. Tai irgi nėra labai gerai. Esu beveik įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju, jei tik mano vaikui būtų poreikis ruoštis fizikos ar chemijos egzaminams ar tiesiog giliai ir nuodugniai gilintis į šiuos dalykus, tektų kreiptis pagalbos į išorinius specialistus: korepetitorius, galbūt su dalyku susijusius būrelius, kursus ar kt.
Besimokydami namie, be mokytojų, be bendraklasių jie praranda tik labai nedidelę dalelę galimybių. Galbūt galima būtų kalbėti kitaip, jei lankytų kokią elitinę, rezultatų bet kokia kaina siekiančią mokyklą, bet aš žinau, kad ir tokia jiems netinka. Pats dirbau tokioje mokykloje ir jau tada sakiau, kad abejoju, ar norėčiau, kad čia mokytųsi mano vaikai. Aukštas lygis, stiprūs mokytojai, pagarbi atmosfera, bet vaikams tai didelė įtampa. Vieniems tai super pasirinkimas, bet maniškiams ne. Jie nuo mažų dienų žino laisvės skonį, jų nuomonė išklausoma, pasiūlymai vertinami, net jei ir iš šono kartais atrodo kitaip. Be abejo, nevykdoma kiekviena užgaida, tai jau būtų kvailas lepinimas, bet pasirinkti nuo kuo pradėti, kurią užduotį atidėti, kokius dalykus kurią savaitės dieną mokytis – kodėl gi neleisti rinktis vaikams?
Klausimas skeptikams
Tad komentuojantiems turiu keletą klausimų. Kiek daug iš tiesų duoda mokykla? Ar tikrai ji duoda tiek, kad pilnai užtektų vaikams? Jei ne (aukščiau esantys rezultatai tą aiškiai įrodo), tai kodėl ugdymas šeimoje toms šeimoms, kurios supranta, ką daro ir tai daro noriai, nėra geras pasirinkimas? Kur yra problema? Ir kodėl tiek daug moksleivių moka krūvą pinigų korepetitoriams, jei mokykla yra geriausia, kas gali būti?
